*

tu mano knyga
rašiklis ir lapas
aš tavo mostas
oro virptelėjimas
per veidą
liūdžiu kai nusisuki
kaskart alpstu
virvių pėdsakai
bežymiai
kiek dar randų
užsirašysiu
kol matysiu nutolstantį
tik neatsisuk
nes kai žiūri į mane
vis labiau
išprotėju