Šiandieną du kartus primušė kėkštas. Tiesiog į galvą, į  galvą... Ir nors muštas esu ne kartą, bet kad džiaugčiausi,  tai – ne. Šį kartą  džiaugiausi.  O sužinojęs, kad vėliau primušė ir žmoną, džiaugsmo  dar daugiau  atsirado. Mielas paukštis gynė dar negebantį  skristi palikuonį.
  – Ačiū  tau, mušeika mielas.