Joks rimtas žmogus nesišlaistys su rože dantyse
Net jei pavasariais lytų ir snigtų,
Net jei vėjas vogtų eilėraščius nuo poetų lūpų
Ir iškabinėtų juos visų apžiūrai ryte vos tik prabudus
Kai rūkas dar slenka pažeme, tuo labiau žiemą
Kai jie traškėtų nuo šalčio ir suptųsi kaip blėkinės skardos -
Marškiniai sušalę ir perlaužiami lengvai trakšt trakšt
Nei kauleliai balti ir trapūs po oda paslydus ledotomis žiemomis,
Ir jau tikrai žiemomis joks rimtas žmogus nesišlaistytų su rože dantyse
Kitaip - aš tikrai Pūškinas su blėkinėmis ausimis, barškinkit,
Barškinkit man į jas monologus, nes va jums ir eilėraštis žiemą.