3.

... o šiandien noriu
Paprašyt, širdie —
Atleisk, kad jau sakiau ne kartą,
Esi senutė, pavargai,
Esi ne meilei šitokia padovanota,
Nors irgi — ne akmuo,
Kuriuo galėčiau mesti net į priešą.

Atleisk, širdie,
Tu savo darbą už mane žinai geriau
Ir vėl girdžiu, kaip gieda neišskridę vyturiai

Tegu  ruduo,
Tegu lapus nuo medžių plėšia,
Bet žydi sodas,
Bitės dūzgia it norėtų
Nors vieną kartą iš manęs
Dar paragauti rudenio medaus.