2.

... Net nepastebėjau, kaip pripratau prie Žąsies plunksną. Ir rašalinė atsirado, o kartu su ja ir nemaloni baimė, kad jos kas nors nenusavintų ar — kaip senienos —  neišmestų į šiukšlyną. Net prisiminiau kažkur seniai matytą nuotrauką, kur prie masyvaus, stipriai sukalto stalo lentos pritvirtinta stipria grandine. O ką, — pagalvojau, —  toks įtaisas Traukinio kupė vietos neužimtų. O ką, jeigu paprašyčiau konduktorių tokios paslaugos?
  Prašyti nereikėjo. Po dienos, kitos ogi  žiūriu, kad yra taip, kaip nedrąsiai panorėta. Bet keisčiau buvo, kad tai pamatęs, labai aiškiai suvokiau, kad ši  grandinė su pritvirtina prie jos galo rašaline, man kaip rožančius, kur vietoje įprasto kryželio su nukryžiuotu Jėzumi būtent ji, rašalinė su rašalu ir žąsies plunksna. Pakėliau ranką prie kaktos ir žegnojuosi  šnibždėdamas: VARDAN DIEVO TĖVO, ir Sūnaus...
... ir Šventosios Dvasios. Amen,— atsiliepė iš rašalinės aiškus, stiprus, įtaigus balsas.
  Nebuvo baimės, bet ir džiaugsmo — ne, tik  atrodė, kad žemai po kojomis, po kupė grindimis, bėgių sandūrose aršiau pradėjo aikčioti traukinio vagono ratai: a–men, a-men, a- men... Kai į kupė atėjo konduktorius, atrodė, jau buvau apsipratęs su naujomis Lemties dovanomis , kad, regisi, jis net ne tuoj pastebėjo grandine prie stalo prisegtą rašalinę arba manė, kad šitaip buvę ir vakar, ir anksčiau, ir kiek beatsimena.
  — Dėde Kazy, — pasakiau paduodamas pasisveikinimui ranką, — kuomet žinoma, kad nėra padėties  be išeities, nemoku patikėti, kad nuvažiuoti į Izraelį neįmanoma.
  —Sakiau, kad mūsų traukiniu neįmanoma.
  — Ir vis dėlto...
  — Taigi, — pakilnojo iš rašalinės paimtą žąsies plunksną dėdė Kazys ir atidžiai į ją įsižiūrėdamas: — gerai pasaulio pastebėta, esą, senovėje žąsies plunksna rašėme auksines mintis — dabar auksine plunksna rašome žąsies mintis.
  — Ką?
  — Išmesk iš galvos Izraelį. Išmesk, Pranuci. Lyg jo nebūtų. Apsidairyk ir pamatyk, koks nemenkas ponas čia esi. Vien tik kupė ko verta. O plunksną rinkis — gali rašyti šita, žąsies, gali  rašyti auksine. Gali naudotis abejomis. O Izraeliu nei sau, nei kitiems galvos nekvaršink...

084 (+XXIX)=75