"Jums truputis pavasario"
Padovanojo lyg nedaug -
Pavasario truputį
Su pražydėjusia balandyje gėle,
Bet šitame pavasario TRUPINYJE
Gražiausius žmones sutinku.
Ir štai kaip poterį bažnyčioje kalbu,
Kad neišeitų jie į nežinios takus,
Kad neišnyktų laimės paieškot kitur.
Žinau, tik dulkė tu, o Lietuva, esi
Bet su tavim išaugom kosmose gražiausi.
Ir man dabar nepaprastai svarbu
Išrėkt šią žinią, kiek pakelti gali toliai,
Kad Lietuvai, mano sielos šventovei,
Ir kosmoso dievai ateitų nusilenkti.


Pranas


