******

      skiriu I.ir jos anūkėliui

O! koks lengvas, sūnaiti,
Su pasuliu visu,
Kuris tirpsta akelėse tavo –
Net ir aš va, močiutė jauna,
Į dangų pro jas vis žiūriu - 
Skraido paukščiai aukštai,
Bet negali pakilti aukščiau,
Negi mano krūtinėje tu.

Auk, mažyli.
Bet- ak!- koooks sunkus,
Kuomet netikėtai paklausiau:
- Kuo būsi užaugęs,
Ir kaip aš tuomet, bobulė tava,
Prie širdies toookį didelį glausiu?