******

Ten smėlį papučia,
Maži kalneliai vaikščioja,
Žinau, atgal į ten negrįšiu,
Tačiau jeigu reikėtų rinktis
Šklėrius ar Paryžių -
Vėl augčiau ant kalnelio Karlonų,
Žalios šalies žaliam glėby šilų,
Kur šviesai žiebti skaldytos balanos.

Ištirpsta atmintyj šedevrų menas,
Jau neberūpi kur save ir kaip padėti,
Tačiau, o Dieve, kaip labai norėčiau
Nors kartą dar išgirst iš Ūso balos,
Kaip kurkia varlės,
Chorai gieda sonetus Petrarkos.