Apleisk mano kapines, mielas,
Netrypki, prašau, ten žolės.
Na taip - ji išaugo iš nieko,
Bet šliaužia ir ieško -
Sakau, gal širdies?
Matyt, nesvarbu jai, ar plaka,
Kad šalta po žemės pluta.
Tik vaškas užgesusių žvakių
Lyg parakas kvepia,
Bet mūšių nebuvo, deja.
Kažkaip net ir pats nesuvokiu -
Kodėl toks ramus išeinu -
Be priešų, be keršto, be žodžio,
Žolės apkabintas, tyliu.


Pranas


