(22)
Užmiršiu greit, kaip rytas geria rasą -
Užgriūva akys požemiu giliu.
Girdžiu, kažkas senais žodeliais sako,
Kad viskas Dievo valioje,
(Kaip žemėje taip ir danguj).
Bet suprantu - į kitą karalystę rengia,
Tie vaizdiniai tikrovei artesni,
Nes jeigu kaip danguj taip čia-
Kuriems galams keliaut kažkur?
Ir darosi gerokai apmaudu-
Ne tą galybę garbinau, ne tą...
Atleisk, Šėtone, išsirinkti nemokėjus...
Bažnyčios buvo daug,
Bet ji dangum man nepadėjo.


Pranas



