Viskas, ko aš noriu rašykuose - kad būtų pripažinta ir mano teisė į savo nuomonę apie kūrinius. Kažkodėl jeigu Vilnelė vertina - tai ji kerštauja, persekioja, veja lauk arba niekina, ji būtinai siekia ko nors blogo. O kodėl niekas nepagalvoja, kad tai galbūt tiesiog elementari ir paprasčiausia vilnelės nuomonė apie tekstą, o ne žingsnis, kuriuo ji siekia įgyvendinti savo kėslus? Kodėl vienas ar kitas ar net visi eilėraščiai esantys rašyke man negali atrodyti banalūs? Kodėl mano nuomonė turi remtis jūsų nuomone, o jei su ja nesutampa - kodėl ji iš karto tampa kažkuo kitu ir kažkuo būtinai blogu? Ir žinot, aš net neprašau, kad kas nors atsižvelgtų į mano nuomonę, o juo labiau - kad pritartų, aš tik noriu kad ji irgi turėtų teisę egsituoti. Todėl ir kovoju, todėl ir ginčijuosi, todėl ir įrodinėju savo tiesas - nes jūs reikalaujate, kad jos būtų įrodytos, o be įrodymų - būtinai įžvelgiate jose ką nors blogo.

Pavargau tiesiog ignoruoti visą tą mėšlą, kurį ant manęs pila žmonės, pavargau būti durnele, apie kurią galima sakyti viską, ką tik nori. Aš viską rašyke darau sąžiningai, objektyviai ir be jokių blogų ketinimų. Visus tekstus vertinu įdėmiai perskaičius ir tokiais balais, kokių jie, mano nuomone, yra verti. Suprantu, kad daug lengviau apkaltinti vilnelę įvairiausiomis blogybėmis, nei pripažinti, kad jūsų tekstas banalus, tačiau jei kaltinsite mane - nuo šiol darykite tai patyliukais, nes aš nebeignoruosiu to, ką žmonės apie mane kalba. Užteks iš vilnelės daryti atpirkimo ožį.