būsena, kai gali tik stebėti, kaip ant surūdijusių garažų žaidžia balandžiai,
plast, plast, plast – leidžiasi šalia šuns, lesa iš jo dubenėlio.
įnirtingai šluojantis kiemą žmogus mosteli šluota lyg burtų
lazda ir paukščiai pažyra kauleliais.

krimst, krimst, krimst – šuo bando įveikti sparnelį ir tuo metu kai užspringsta, sparnai jam išsiskleidžia nugaroj. plast, plast, plast – kyla šunelis ant surūdijusio garažo stogo, tuomet dar aukščiau ir dar, kol žmogus, įnirtingai šluojantis kiemą, žvilgteli viršun, keikteli, apžergia šluotą ir tik dūmai parūksta, vėjas pakyla, o šiukšlelės laisvos po kiemą išsisklaido ir, plunksnomis virtę, kaulelius aplimpa. šie sukruta, ima spurdėti, blaškytis ir margais balandžiais būriu purpteli – plast, plast, plast, plastiko vamzdžiuosna sulenda ir iš ten ima lietis raidelės juodos. tirštai, lyg krauju, pasipila. pilnas kiemas jų, mano ir tavo.