šią naktį, tokią naktį
net ir penkių žvaigždučių
viebučio jau būtų per mažai...
geriau po atvirum dangum
sau išsitiesiu
tegu aplimpa žvaigždėmis
man veidas
kaklas ir pečiai
krūtinę joms
apnuoginsiu
ir saulės rezginį
dangau,
nejau atpažinai
tu mažą išprotėjusią
žasų piemenę?
kad visą jai žvaigždyną
lyg vyšnią žydinčią
ėmei ir nukratei?