suspaudziau tawes troskima i neistirta, nematoma pasauli...
suspaudziau ir palieku...nesikankinti...kam sitaip?kam sitaip tyleti?kam begti o paskui priminti, jog esi...ii sugadinai tu mano naiwuma,ir sugadinai tu mano gywenimo dziaugsma, ir idiegei man jausmingumo, patirties, isminties ir mazytes wilties, kad galbut...
jau ismokau werkti, ismokau neskaudinti,sypsotis is naujo ir kitaip...
nekart nesigailejau, kad tawe pazinau ir turbut tik del to, kad ismokinai pamilti kancia ir skausma...
tavo vardas Skausmas...
Baisiausia, kad ji ir pamilau pirmiausia-ne tave...
ir tada likau tik su JUO-SKAUSMU...
aciu...
o dabar leisk man nueiti-amziams...