2011 12 06

Lyg būčiau pakvaišęs dėl šventinto vandens.
Pačiam sunku buvo patikėti, kad atsikėlęs 11:11 ryte prie lovos ant staliuko rasiu megztą beretę. Juodą su raudonais dryžiais, einančiais nuo krašto iki centro. Na ir juokinga ta mano mama ir vėl ji bus paaukojus mano sielą bažnyčiai, pagalvojau išsyk, kaire ranka nubraukdamas snarglį. Suspaudžiau minkštą, šiltą beretę ir buvau bemetąs pro pravirą langą, kai pamačiau etiketę.
O ne,- išsyk pagalvojau, pasikasydamas nuskustą plikę,- tai ne mamos darbas, ji pati būtų numezgus. Ir nupirkt negalėjo, pensiją tai aš jos vakar pragėriau.
Užsidėjęs megztą beretę išsyk pajutau jos teikiamą šilumą, tą gerumo liepsną, kutenančią odą. Iš patirto transo pažadino švelnus pagyvenusios moters balsas:
- Ar patinka mano dovana, nuodėme mano?
Kojos staiga nutirpo, nes išsyk prablaivėjusios akys suvokė, kad ne mano čia kambarys. Ir tik pasukus galvą į lovą širdis akimirkai sustojo.
Priešais mane gulėjo nuoga septyniasdešimties metų moteris su lygiai tokia pat berete ir sukdama apie pirštą rožančių nerūpestingai šypsojosi.