Kai sugedus kompiuteriui išnyko tekastai, atsiminiau, kad viršiausiai manyje sėdi žilagalvis kvailys. Juk štai dienoraštis. Ačiū Dievui, kad yra toks. Bet kodėl jį naudoju kažkokioms sapalionėms užrašyti, o bent kiek protingesnius dalykus kišu gan nepatikimoje vietoje. Ir štai šiandien sakau:
- Eik velniop, žilagalvi kvaily! Dink taip, kad nematyčiau ir neužstotum savimi šio dienoraščio.
Ir taip - sveikinu save nugalėjus kvailį. Bet ar neatsiras jo vietoje kitas, labiau plikas, negu žilas?


Pranas


