Ji prostitutė. Iš kokios kalbos kildinamas šis žodis? Panašu į italų prosciuto (vert. kumpis), bet mažai tikėtina. Turbūt ir ne iš graikų. O kodėl negalėjo būti nimfa? Ne nimfomanė ar nimfetė, tiesiog nimfa. Gal dėl tų stoties žibučių, kurios teršia gaivų nimfos įvaizdį? Ir pačios save. Jos galėtų vadintis nebent nimfų šešėliais. Arbą šešėlių šešėliais. Bet nimfa... Ji savyje neša visą vyrų giminės nuodėmių svorį ir neišpildytas moterų svajas. Kūniškų geismų protrūkius. Ji turi tai, ko reikia vyrui. Bet vien su tuo toli nenueisi.
Ta, kurią pažinojau, turėjo dar ir dukrą.
Jai reikia pinigų. „O ką dirba tavo mamytė? “ Ji padavėja, o gal šokėja. Gal gidė? Taip, ji gidė po aistrų šalį. Bet toji taip giliai nekapstė. Vieno vakarėlio metu nesidrovėjo disc jockey‘ui atlikti pagerintą servisą už cd grotuvo širmos. Jis išsidavė, kad ne vienas ten. Ir muzika klube tapo padrika kaip laumės klyksmai naktį. Ji tai moka. Kaip buhalterė skaičiuoti, kaip sukčius meluoti, kaip Erato saldžiai suokti. Ji žino triukų. Ir fiziologiją puikiai išmano. Nors nesimokė ir tuo nesidomėjo. Gyvenimo muštrą perėjo ir išmoko. Atlieka tai su polėkiu, nes ji viena iš tų, kurios šiokį tokį malonumą išpešti sugeba net kariamos. Žiauru, bet jos oda kaip aligatoriaus. Kaip Nemirtingojo Kaščėjaus galia jos jausmai slypi po dešimt užraktų. Ji pajaučia tą prigimtinį klyksmą ir geismą, kai įpusėja darbą. Tiek laiko reikia tam, kad nustumtų visuomenės primestas taisykles į šalį. Ji jas nustumia toms, kurioms nemielas gyvenimas, kurioms šlykštus seksas, kurios gėdijasi pačios savęs, kurioms tas pats, tad gali paimti ir TOKIŲ merginų gėdos dozę.
Ji negeria. Ji apsvaigus nuo gyvenimo. Nėra stipresnio narkotiko, „ant“ kurio galėtų pereiti, tad vartoja jį – gyvenimą – padidintomis dozėmis. Renkasi. O kada aptingsta, ima tai, kas po ranka. Po to išspjauna kaip žuvies ašaką. Ir degustuoja toliau. To ir ano. Kol atsibosta. Tada nimfa miršta. Ji „super detka“ Super snova. Jai nuobodulys toks pat žudikas kaip jums kasdieniai kaifo vakarai.
Jai reikia daug, nes mažos dozės nepatenkina. Ir vyrai. Jie jai nėra antraplanė detalė, jai jų reikia kaip ir jiems jos. Skirtumas tik tas, kad ji – ta pati, o jie – vis kiti. Paklausit, ar nors vieną atsimena? O kaipgi! Daug jų pamena. Kartais vos nepraranda budrumo ir beveik įsimyli. Juk Tikros meilės aplink tiek nedaug. O ji tokia viena. Kiekvienas žodis, panašus į tiesą, jai suvirpina paširdžius. Nes princu ant balto žirgo vis dar tiki. Tiki ir gražia ateitim. Beveik taip, kaip tikėjo prieš penkiolika metų. Gaila, nesustabdė niekas jos tada, kai klaidos buvo pirmapradės ir naivios. Dabar jau mesta ne korta, o ištisos kaladės pažertos guli ir laukia, kol kas ištrauks tą laimingąją kortą.
Aš rašiau ne šiaip apie prostitutę. Tokią, kurią Jūs paminėjote kaip pasigailėjimo vertą padarą, aš esė vadinu žibute arba šešėlio šešėliu:-) šiek tiek švelniau, bet minti sta pati
Nimfa - tikrąją žodžio prasme tai Katie Jane Garside. Žvilgelkit čia http://www.katiejanegarside.com/artwork.html. Tikrai čia ne reklama jokia, bet ji man tikrai atspindi tai, kas yra gamtos deivė.
O dauguma prostitučių tėra pasigailėjimo (ne)verti padarai, kurie parduoda save vien tam, kad išgyventų ir to pasekoje toliau save pardavinėtų.
Labutis visiems. Pritariu ir Gucei, ir Brudui, ir Kirui, Zylei labai džiaugiuosi už Tave! Tuoj paskaitysiu;-)
Kas dūl kūrinėlio tobulinimo: jį parašiau iš asmeninės stebėtojos-bendrautojos patirties per 10-15 minučių, sėdėdama toje vietoje, kur ją buvau sutikusi prieš 5 metus. Išdaviau daug detalių, bet žinokite. Mano veiksmas neegzistuoja veiksme, esu tik mediatorius, na, geriausiu atveju vedu šiek tiek siužeto liniją.
Bet paviršutiniškumas atsiranda dėl asmeninės patirties stokos. Dar tikrai tobulinsiu. Ir pamatysit, negalėsit skaityti, nes šitaip apie šias merginas mažai kas parašo. Tai daug rimčiau, nei galvojate.
Jei nežinai apie ką rašai, lai nerašyk. Nieko nei naujo, nei neįprasto: plaštakės gyvuoja ir gyvavo. tai labai gili tema. Tu apėmėi tai labai paviršutininškai.
Pradėk iš naujo, įvesk spalvų, pagalvok apie tekstą ir savo veiksmą jame: kas tu nori jame būti ir kaip rašyti/kuti?
Labai geras straipsnis apie nimfas, plaštakėles, ar kaip dar jas pavadint. Ir jokiu būdų ne prostitutes.
Nimfa, greičiau ne gyvenimo būdas, o ko gero, gyvenimo tarpsnis. Jos visos kažkada tampa žmonos, mamos. Ko gero, supernovos perdega dar paauglystėje, o paskui iš jų lieka tik tylios, kasdien geros dienos mums linkinčios pardavėjos. Įvairių parduotuvių. Ir tos, kuri šalia namų, ir tos, kurioje galima rasti viską.
O prostitutė - profesija ir tiek, kurios mūsų gūdžioj bočių šaly dar nėra, kaip nėra ir vaiduoklių medžiotojų :)
Savo darbą ji atlieka gerai, arba ne. Kaip ir stalius. Jei Dievas žmogų sutvėrė su anuo galu, kuom gi jis prastesnis ar gėdingesnis už to paties Dievo tvėrinio rankas? Kojas?
O ir kaip vyras, nimfai aš drąsiai pasakysiu - palauk, ne dabar, dabar pažaisiu teleloto, galėsi čiulpt po to... Bet ar aš taip pasakyčiau samdytai prostitutei? Greičiausiai, kad ne. Kaip, kad ir įsėdes į taksi, aš nežeminu taksisto, lyg jis būtų asmeninis mano vairuotojas, o tik maloniau pasakau, kur norėsiu nuvykt...
Kilo mintis šitą replay to: nimfa kelt kaip kūrinį,
bet tegu būna čia ;)
na Nimfa jau išmoko nesidrovėti savęs, kai išmoks, santykiuose neužsiminėti įkyria savairaiška, o būti darnia dviejų užsiėmimo dalim - bus nebe Nimfa, o Karalienė -)