Rašyk
Eilės (62511)
Fantastika (1816)
Esė (1523)
Proza (9392)
Vaikams (2159)
Slam (46)
English (950)
Po polsku (382)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter



Knygynas manoknyga.lt



Eyestrue De_Lies
Eyestrue De_Lies
El. pašto adr. rodomas tik prisijungus
autoriaus id: 31568
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2014-08-13 19:24
Rašykas nuo: 2008-01-27 22:57
Paliko komentarų: 1216
Mėgstamiausiuose: 30
 
Kodel kartais pripazinimas ateina tik po mirties arba praejus simtmeciams? Ar menininkai yra skurdziai pasiputeliai?

Menininkai yra zmones, gyvenantys tarp musu, issiskiriantys tam tikromis charakterio bruozais, asmeninemis savybemis, - kaip ir visi kiti tarp musu, tarsi nieko nesiskiria. Taciau mes galvotumeme, kad jie permazai apmokami kol gyvi...  

Tai, koks menininkas kaip zmogus yra viena, o ka jis daro daro yra atskira dalelyte. Tai kaip du, skirtingi priesai!

Ar esate girdeje toki pasakyma apie zmogu: kaip darbuotojas jis labai darbstus ir saziningas, taciau kaip seimos galva bjaurus tironas!..

Ar gali buti, kad menininkai patys 'uzmusa' savo darbus?

Aplinka ju nenori pripazinti, nes tai butu tolygu menininko glostymas. Labai sunku patikti kitam zmogui, ypac jeigu esi pranasesnis. Todel kartais turi praeiti nemazai laiko... Turi issitrinti asmenybe ir likti tik darbas.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
http://www.wigmore-hall.org.uk/






Knygos, prie kurių sugrįžčiau - proza, novelės, apsakymai, publicistika, filosofija, psichologija.
    A. Čechovas "Namas su mezoninu"; "Juodasis vienuolis", "Mano gyvenimas" ir kt...
    I. Meras "Stotelė vidukelėj"
    I. Meras "Lygiosios trunka akimirką..."
    J. Melnikas "Rojalio kambarys"; "Likimų knyga", " Niekada nesibaigia"
    V.G. Gitinas " Tas žiaurusis gyvulys - vyras"
    V.G. Gitinas "Ta nuolankioji būtybė - moteris"
    Žemaitės "Rinktiniai raštai, 1946m"
    A. Puškinas "Šūvis", "Pūga"
    Š. Andersonas visi apsakymai "Nepasakyta netiesa" ir kt...
    D. Vaitkevičiūtė "Noriu kito vyro"
    S. Kingas "Merė"
    E. Malūkas "Migla"
    E. Malūkas "Šiukšlyno žmonės"
    M. J. Gelb "Iššifruojant Da Vinčį"
    R. Sharma pirma knyga
    C. Collard "Laukinės naktys"
    A. Kristi
    "Tamsioji teisingumo pusė" - publicistika
    P. Roland "2000 pranašystės" - publicistika
    Tomas F. Monteleonė "išgelbėti vaiką"
    A. Sibrait "Berniukas, kuris girdėjo"
    A.G.Dž. Rafas "Mamytė mirė"
    A. Kriščiūnas "Psichikos ligos ir mes"
    D. Melanas "Individuali psichoterapija ir psichodinamikos mokslas"
    A. Paškus "Žmogaus meilės"
    "Mirties blyksnis" publicistika
    J. Carol Oates "Žaltvykstė"
    Ageta Pleijel "Fungi"
    Patrikas Suskindas "Kvepalai. Vieno žudiko istorija"







Selje atvyko į miestelį ir apsigyveno viename iš daugiaaukščių, miestelio pakraštyje. Vieną vakarą, jis netrudėdamas ką veikti, užsuko į aludę, kur susipažino su Kadre, garbaus amžiaus vyriškiu su barete ant galvos, iš po kurios kyšojo balti plaukų kuokštai. Jis sėdėjo prie lango, gurkšnojo šiltą brendį, ir iš karto pastebėjo vidun įbėgusį Selje. Lauke buvo šalta, vėjuota, žvarbus gruodžio mėnuo. Selje įsisupęs į keistą apsiaustą, kuris jam visai netiko, o tik sendino, atrodė nepritampantis prie visų kitų aludėje. Susirinkę vyrai vis dar dėvėjo darbines uniformas, užsukę prieš grįždami namo, - Selje atrodė pernelyg pasitempęs.
- Jūs atvykėlis? – paklausė Kadre, kada šis žengė jam pro šoną, ieškodamas laisvos vietos. – Prisėskite, aš vienas. Spėju, nieko nelaukiate? Kažkada ir man taip buvo, kai čia atsikėliau. Tiesa, iš karto pradėjau dirbti, kad užsipelnyti duonos, tebuvau du žingsnius nuo bankroto, tad veltui pinigų neleisdavau, vengdavau švaistytis vietinėse aludėse. Bet kur toliau pabėgsi nuo streso, kada esi vienas.
- Selje Siulivan, studentas, - ranką ištiesė atvykėlis. - Studijuoju mediciną.
- O!.. Įdomu.
- Na, - kiek susidrovėjęs jis ištarė keldamas link lūpų gelsvos spalvos bokalą, - mano studijos nuobodžios, daug teorijos, jokios praktikos. Mečiau mokslus ir atvykau čia, ieškosiu darbo toje srityje. Tada jau bus įdomiau. - Selje apsižvalgė aplinkui ir paklausė: - Ar jūs gerai pažįstate miestelio gyventojus?
- Jeigu tamsta turite kažką konkrečiai iš vietinių… - Kadre gūžtelėjo pečiais.
- Taip, - jis palinko į priekį. - Kalbant aiškiau... aš ieškau profesoriaus Žako, ar jūs ką nors apie jį girdėjote?
- Nedaug... Ir ačiū Dievui. Miestelyje sklando gandai jis skriodžia lavonus! Tad mano draugų tarpe jo vardas neįrašytas, - Kadre nusijuokė, tada truktelėjo į save viskį. - Jūs pamatysite jį! Tas vyras dažnai čia užeina. Mes jį vadiname „daktaru“, kurio niekas nenorėtų būti apžiūrėtas!
- Nejaugi? – nustebo Selje ir šelmiškai susišypsojo. - O man tai maža smulkmena!
Staiga pasigirdo tarpduryje žingsniai, visi atsisuko, tada už minutėlės vėl ėmė toliau gurkšnoti savo gėrimus.
- Jis jau čia.
- Ką?
- Profesorius Žakas atėjo. Jis ten, - Kadre mostelėjo ranka.








Toksai pažįstamas
lėktuvo gaudesys už lango
dienos tolyn - praskris
ant pilko veido








Susivėlė žasų plunksnose
nudūrė nugėlė
rankų venose
karštis pasklido po lovą
trenkė į šoną
o gal tai žaibas
o gal tik bitės nukrito blauzdomis
šikdamos medumi
ausyse zvimbdamos vaivorykštėmis nušvito...
o gal žiū
atsivėrė antras matymas

regiu šeštą eilutę nuo viršaus

T
U
I
R
G
I



niekada aš nežinau kur ta užrūdijusi tiesa
o kur skanusis melas pasleptas delne
einu kur matosi ryški spalva
kur traukinio gili vaga
parlekia joje gandrai gaga
pyyyyy
einu toliau
nes man dar negana

Muzika yra garsų menas.
Melodija yra garsų kalba.
Harmonija yra muzikos garsų visuma.
Gama yra garsų eilės seka.