Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




Gabian
Gabian
autoriaus id: 9705
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2010-02-23 18:34
Rašykas nuo: 2005-01-10 12:41
Paliko komentarų: 6
Mėgstamiausiuose: 0
 
Kaip kai kurie zmones kas penkias minutes sunaikina po cigarete, taip as kas penkias minutes (jeigu pasiseka, dar ir dazniau) sunaikinu po viena vienkartine nosinaite... Ne del to, kad verkiu... Del to, kad man sloga... Visuotine sloga: sloga visiems mano organams. Jie kraujuoja. Jie prakaituoja. Jie verkia. Sakau "JIE", ne as. As negaliu verkti. Man neleidzia. Baime neleidzia. Bijau supykdyti Dieva... Ta savaji... Dieva, kuriam meldziuosi... Dieva, kuris meldziasi uz mane... Tikiu, kad meldziasi - prasiau Jo... Parasiau laiska ir sudeginau...
Panasiai siusdavau laiskus Kaledu Seneliui... Kai supratau, kad tas Senelis jau tikrai senas, suzinojau, kad jis mire... Man jis mire...
O kiek metu Dievui? Ar jis dar gyvas? Ar Jis isvis kada nors buvo gyvas? Ar gauna mano laiskus? Laiskus, kuriuos deginu... Kaskart nusidegindama po pirsta... Po minti... Po jausma...
Degindama pati save...
As laiskas...
As laisku saugykla...
As dienorastis...
Tas, kuri reikia sunaikinti...
Juk jis uzkrestas sloga - nesibaigiancia sloga... Jis pavojingas...
Uzverskit.
Padekit.
Padėkit...
              ...pasveikti...


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
Apie save
Noriu buti kazkas... ir turbut esu kazkas... tik nesu tuo isitikinusi... Daznai saves nesuprantu... bet ir nenoriu saves suprasti - juk tuomet buciau sau nuobodi... O kad nebuciau nuobodi, stengiuosi kurti: bet ka, kas ateina i galva, pagaunu... ir nieko neklausinedama uzrasau... tuomet ilgai ziuriu... Kol pagaliau isdristu i ta bet ka prabilti... ir paklausti: "ar gerai..?" Aisku, kad ne... Todel ir esu - jeigu esu - tik kazkas... o ne protingas zmogus... ir ne poetas... Na ir gerai. Man uztenka to, ka turiu... T.y., uztenka zodziu ir minciu, kurios pati nezinau is kur atsiranda...