Kaip kai kurie zmones kas penkias minutes sunaikina po cigarete, taip as kas penkias minutes (jeigu pasiseka, dar ir dazniau) sunaikinu po viena vienkartine nosinaite... Ne del to, kad verkiu... Del to, kad man sloga... Visuotine sloga: sloga visiems mano organams. Jie kraujuoja. Jie prakaituoja. Jie verkia. Sakau "JIE", ne as. As negaliu verkti. Man neleidzia. Baime neleidzia. Bijau supykdyti Dieva... Ta savaji... Dieva, kuriam meldziuosi... Dieva, kuris meldziasi uz mane... Tikiu, kad meldziasi - prasiau Jo... Parasiau laiska ir sudeginau...
Panasiai siusdavau laiskus Kaledu Seneliui... Kai supratau, kad tas Senelis jau tikrai senas, suzinojau, kad jis mire... Man jis mire...
O kiek metu Dievui? Ar jis dar gyvas? Ar Jis isvis kada nors buvo gyvas? Ar gauna mano laiskus? Laiskus, kuriuos deginu... Kaskart nusidegindama po pirsta... Po minti... Po jausma...
Degindama pati save...
As laiskas...
As laisku saugykla...
As dienorastis...
Tas, kuri reikia sunaikinti...
Juk jis uzkrestas sloga - nesibaigiancia sloga... Jis pavojingas...
Uzverskit.
Padekit.
Padėkit...
              ...pasveikti...

Ar kai miegame, esame apsaugoti nuo pasaulio?

Nekalbant apie tai, jog miegodami galime paspringti seilemis, iskristi is lovos ar dar kitaip nukenteti, reikia pamineti pati baisiausia fakta - miegodami mes galime sapnuoti...

O sapnuojame mes gyvenima...
T.y., tokia baisia pasaka, kuria man sekdavo mociute... kuria veliau seke mama... kuria dabar seku as...
Seku pati sau... Pripratau prie pasaku. Pripratau prie gyvenimo.
Pripratau prie savo pasaulio...

Taigi net miegodama nesu nuo jo apsaugota...



Mano pasaulyje zmones laimingi.
Laiminga ir as.
Kazkoks kosmaras.
Geriau nemiegoti - veliau galiu atsisakyti pabusti... O juk kazkam reikia testi pasaku sekimo tradicija... Kazkam reikia gasdinti kitus... Kazkam reikia gyventi... Nesvarbu, kad ne ta gyvenima, kuris yra skirtas...

Labos...

Pastebejau, kad bendraujant su kai kuriais zmonemis galima patirti orgazma: tai gali buti juoko israiska arba pats auksciausias susidomejimo laipsnis ir pan.
Kita vertus, yra zmoniu, kurie visiskai netraukia - su kuriais visai nesinori bendrauti, t.y., tureti kontakto...

Galbut as kazkam atrodau butent tokia - su manimi nera apie ka kalbetis...

Taciau tai naturalu - juk nera lengva surasti bendra kalba su visais. Kitaip sakant, ne kiekvienas zmogus jaudina mane pacia. O su zmonemis, kuriems nieko nejauciu, ieskoti tu palaimos  akimirku (kalbu apie dvasini orgazma)tiesiog beprasmiska...

Negaliu dalinti saves kiekvienam sutiktam... Gal ir noretusi, taciau esu tokia, kokia esu: atsiduodu tik pazistamiems ir man patinkantiems zmonems.
Duok Dieve, kad tokiu butu kuo daugiau...