Vilnius - Klaipėda. Traukinio kaimynė - mama, ant jos kelių dukra.

- Mama, mama, žiūrėk, kokios jos mažos akytės.
- Ar gražios akys?
- Aha.

Man žandai kaista, bandau nieko nesakyti, nors žinau, kad kalba apie mane.

Mama kumšteli man alkūne ir sako:
- Atsiprašau, aš tik norėjau pasakyti, kad mano dukra mano, kad Jūsų gražios akys.

---

Iki šių dienų vis susimąstau, kad mano mažos akys.