labas vakaras

Kariavau. Buvau kare.
Tada karas įėjo į mane.

Galvoju ką? Ar įdomu kam kitas, nes, tie, kurie kare, - visada - apie save, spyrale - jau kitame laike.
Ta va. Futurizmo idėja ir produktas atsiranda iš vidinio karo, nu, kai save nukariauji... Tada tik Pasaulis nelabai svarbus, kaip tu pasauliui - nelabai... Svarbiausia, išeiti iš karo sveikam. Kas pasakys, ar karys sveikas? Gal tai, kad jis laisvas. Nuo absoliučiai visų karų, visose lygmenyse ir tt. Jau nauja (uni)forma ir kitas turinys, net netikėtas sau, ir abejotinas kitam. Gal... Štai ir futurizmas. Ir, žinoma, geroji karo pusė. Nors karas visada pažeminimo veiksmas: kažką sugriaunant, taip. Bet geriau man toks pažeminimas, nei antiškas plūduriavimas. Ačiū už žinutę, tiesa, aš nusišneku. Reikia įspėti žmones, kad aš esu Kitas:)

Pacituosiu Kajoką :)
Yra ... poetų, kurie taip bijo pasirodyti sentimentalūs, nepostmodernūs, senamadiški, ką nors neva mėgdžiojantys, kurie taip stropiai saugo "savitumą" - iš paskutiniųjų stengdamiesi išvengti menkiausių nekalčiausių klišių, kad tos pastangos pačios virsta kliše ...
O mano subjektyviu asmeniniu supratimu net nėra jokio blogio nei banalume(įprastas) nei klišė(dažnai panaudojamas) - kad tik tekste būtų poezijos (kurią kiekvienas suvokia skirtingai :))