Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




Algirdas Jankauskas
Algirdas Jankauskas
autoriaus id: 46654
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2023-01-18 19:31
Rašykas nuo: 2012-08-20 14:40
Paliko komentarų: 71
Mėgstamiausiuose: 3
 
Tik neišeik, tik dar pabūk truputį ...
Bent mintimis pabūkime kartu ...
Gal prisiminkime saulėtąjį zuikutį,
Kurį siunčiau tau nuostabiu laiku...

Tai vasara ... ir mūsų sielų šventė...
Prisimeni, kaip buvo gera mums abiems ...
Susikabinusiems už rankų per ekraną ...
Tiktai už stiklo mes, bet mums abiems taip gera,
Nukritusiems į jūrą užmaršties ...
Nes vasara – tai mūsų sielų šventė ...

Tik neišeik, tik dar pabūk truputį ...
Pabūkim tyliai, tyliai, kaip tada ...
Ant lūpų tavo aš matau saulės zuikutį,
Kartu su mumis džiaugias visata ...

Nes vasara – tai mūsų sielų šventė ...


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
Mano rankoje - angelo plunksna...
Ne, ne aš ja rašau, bet jisai savo pirštais braukia per arfą.
Aš - tik įrankis jo - arfos styga, kuri skamba, kai angelas nori...
Aš - tik stygos lietimas pirštais.
Aš - melodija arfos stygos, skambanti angelui liečiant...
Mano rankoje - angelo plunksna, per kurią jis kalba į žmones.
Ir man to gana, nes pats aš kalbėti nemoku...