Vasara - tai mūsų sielų šventė ...

Tik neišeik, tik dar pabūk truputį ...
Bent mintimis pabūkime kartu ...
Gal prisiminkime saulėtąjį zuikutį,
Kurį siunčiau tau nuostabiu laiku...

Tai vasara ... ir mūsų sielų šventė...
Prisimeni, kaip buvo gera mums abiems ...
Susikabinusiems už rankų per ekraną ...
Tiktai už stiklo mes, bet mums abiems taip gera,
Nukritusiems į jūrą užmaršties ...
Nes vasara – tai mūsų sielų šventė ...

Tik neišeik, tik dar pabūk truputį ...
Pabūkim tyliai, tyliai, kaip tada ...
Ant lūpų tavo aš matau saulės zuikutį,
Kartu su mumis džiaugias visata ...

Nes vasara – tai mūsų sielų šventė ...