Dabar, einu per parkelį kuriame kiekvieną kartą man taip smagu pasisupti ir mastyti apie tave. Viskas iš pradžių.
Atėjau į jūsų klasę kaip kokia įsibrovėle, bet kartu žinojai, kad po kiek laiko tapsime gerais draugais. Kai pamačiau pirmą kartą jus visus klasės draugus, galvojau bėgsiu kuo toliau nuo jūsų taip išsigandau. Išsigandusi nubėgau pas tėtį ir pasakiau čia nebesimokysiu man baisu. O, tėtis man pasakė:
- Nebėk nuo savo likimo, baik tu vidurinę ir džiaugsi po to baigusi.
Tėčio žodžiai mane sustabdė niekur nebėgti, eik tau nutiestu keliu. Tuo tarpu atėjusi į pamokas Jūs mane visi apspitote kaip kokie maži vaikai. Jūs mane klausėte kuo aš esu vardu? atsakiau jums. Jūs mane palikote vieną susidoroti su naujokės įsibrovėlės gyvenimu. Tada pakėliau akis į jūs ir pamačiau ne tave, o kitą klasės draugą kuris man priminė mano paauglystės meilę. Jis toks buvo panašus, tada vos nesušukau kito žmogaus vardą. Kai jau žinojau kuo jis vardu. Mane visi pradėjot erzinti net pravardę įdėjote gražią "kabutėse" po kiek laiko pamačiau tave labai gėdijausi savo jausmų kai aš tuo tarpu dariau klaidas už kurias man taip dabar skaudu, nes draugavau su vaikinu kuriuo norėjau būti tik su juo. Planavau tuo tarpu vestuves su kitu vaikinu, o tu tyliai kažko laukei.
Atėjo paskutinis mėnuo kai mes galėsime būti klasės draugai, dar gerai atsimenu kai tu mane pakvietei pas save atsigerti kavos ar arbatos. Tai buvo gegužės pirmoji Motinos diena. Tuo tarpu turėjau stoti jūsų draugiją tapti jūsų drauge ir nare. Dar gerai atsimenu kai tu mane pamatęs paklausiai klasės draugo ką aš čia veikiu. O jis atsakė: ji bus mūsų draugė. Tada tu priėjai prie manęs ir paklausiai ko nors tau netrūksta aš tau atsakiau ne. Baigėsi šventė aš pas savo draugę į mašiną, o tu pas tėvus. Ji mane nuvežė pas sesę į butą pasiimti striukės, o tada nebuvau pasiėmusi. Persirengiau ir važiavau pas tave į namus. Tu buvai kitoks. Toks rūpestingas ir geras nei klasėje. Pasibaigė mokslo metai reikėjo mums stoti į profesines ar į kolegijas. Aš pasirinkau Vilnių stojau į kompiuterių klasę (Leidybos darbuotojos) specialybę. Pirmas kursas praėjo be jokių apgavysčių nes tada draugavau su kitu. Kartais susitikdavome kai tu mane pasiilgdavai aš lėkdavau pas tave kaip su vėjeliu, o tuo tarpu aš draugavau su kitu. Aš tave laikiau tik geru draugu ir tu mane. Atėjo antras kursas susipažinau su kitu vaikinu kuris mano gyvenimą truputį pavertė pragaru praradau pasitikėjimą. O, tu su skaudančia širdimi laukei mane. Po eilinių pykčių ir barnių su Vilniuje draugavusi žmogumi, papasakojau tau savo bėdas ir nelaimes tada tik supratau, kad tu mane myli. Vieną dieną atsisėdau klasėje prie kompiuterio mąsčiau: "Kokia aš buvau kvaila gi aš turiu nuostabiausią draugą kur sėdi kitam Lietuvos krašte" ir kitam pasakiau prie visų skiriamės, ir išėjau su šia mintimi iš klasės į pertrauką. Trečias kursas jau mes draugaujame kartu kaip pora, bet tarp mūsų buvo ribos pagarba mūsų abiejų. Mes vis susitikdavome kai tu man pasakydavai. Nesenai jau baigiau savo specialybę, bet dar turiu vieną svajonę išmokti nerti, megzti ir kurti viską kas yra gražu.Tu man leidai stoti į tą pačią mokyklą tik į kitą specialybę. Dabar vasara susitinkame jau dažniau.
Kai laiku pamačiau koks jis geras žmogus mano dabartinis nutraukiau visus santykius su buvusiais ir likau tik su Klasės draugu - mylimuoju. Parašiau laišką todėl kad jei tokia panaši jūsų mielosios istorija. Aš vos klaidos nepadariau, laiku pamačiau, kad šalia buvo nuostabus žmogus jam atsakiau į jausmus ir jis yra laimingas nors mes esame skirtingi. Tad mielosios visų pirma pažvelkite kas šalia jūsų gal tai meilė ateina?