Kartais kažką darydama jaučiuosi labai laiminga, bet kitą dieną dėl to gailiuos.
Kartais būnu su brangiausiais pasaulyje žmonėmis, ir mąstau, ar jie tikrai yra tie, kurie mane supranta, ir kuriuos suprantu aš.
Kartais tiesiog nebedarau nieko, ir gailiuos dėl veltui iššvaistyto laiko, ir kažkž, ką galėjau padaryti per tą laiką.
Kartais, vieną akimirką jaučiuos labai laiminga, o kitą kaimirką verkiu, ir nežinau kodėl.
Kartais mąstau apie savo gyvenimo tikslus, ir nebežinau ar jie yra tokie, kokių noriu aš pati.
Kartais žiūriu į save veidrodyje, ir matau kažką, kas žiūri savo gailestingom akim, ir savo nekaltu veideliu ir kartais per daug gera nuotaika daužo kažkam širdy, o kartais nori gero, bet tampa blogio įrankiu.
Kartais... Kartais nbežinau, kodėl aš taip keičiuosi, bet išlieku tokiu pačiu užsispyrusiu vaiku...