bega dienos..gyvenu akimirka laukimo...bet dar dabar girdziu zodzius kuriuos kartoja aidas ir vejas nusinesa toli...kodel verkiu?gal delto ,kad jauciuos nereikalinga ? nedel to , kad nemylima ...nes mane myli vejas ,lietus , zvarbus speiguotas sausis... sustingdes i gruoda nuosavas mintis.nereikia man paguodos ,nei tusciu vilciu. Esu kas esu tokia ir liksiu su trukumais , netobula ,juk tobulu net nebuna. paskesiu savo egoizme ir liksiu viena ten mirt. nedelto ,kad sunku , kad reikia pagalbos ... man nereikia. kai nebegalesiu kentet apsikabinsiu liudesi ir verksiu kartu su lietum , kai jausiuos viena soksiu ant margo svajoniu paukscio kuris nunes mane toli toli...prigulsiu ant debesies ir pasiliksiu ilgam ...ten bus gera, sviesu, miksta tarp pukiniu patalu. tik gaila svajones neturi sparnu...