Mano mirties proga
Duobkasiai iškas duobes
Papuoš jas gelėm,
Baltom lelijom
Vainikais juodais.
Visi mus pamirš
Tik Dievas mylės
Pasiklydusias sielas
Kapuos pasmerktuos
Nebereikia man nieko
Palik tik gėles,
kad šalnoj jos numirtu
prisikels, gal sapne.
Jau nieko nėra
Tik karstas ir aš .
Kvapas mirties
Ir amžina nebutis.