Kodel kartais elgiames taip spontaniskai? Nepagalvojam ka darom, o poto gailimes? Kaltinu save del to, ka padariau... Bet laiko nebeatsuksi... O viskas galejo buti kitaip... Mums taip gera buvo kartu, sypsena nusviecia veida pagalvojus kokie buvom laimingi vienas kitam tardami zodzius "Myliu Tave". Dabar juos tari kitai, tai kuri pakeite mane tavo glebyje. Asaros kaupiasi vien pagalvojus ,kad Tu dabar su ja, kad jus sedit apsikabine , kaip mes seniau sededavom. Vis susimastau ar bent pagalvoji apie mane ar dar bent kiek tau rupiu... O gal is vis likau tik praeitimi... Ar dar liko vietos man tavo pasaulyje? O taip noreciau grizti atgal. Apkabinti tave ,pabuciuoti ir nebepaleisti , pasakyti, kad labai tave myliu ir atleidziu tau del visko. Aisku ir pati atsiprasyciau del savo klaidu. Juk nera tobulu zmoniu. Bet tu man pats tobuliausias. Niekas man taves neatstos ir niekaip negaliu susitaikyti su mintimi, kad daugiau nebebusim kartu. As gyvenu su vienintele viltim , kad mes vistiek busim kartu. Sirdies kerteleje saugau si savo nora... Ir tikiuosi ,kad musu pasaka dar nesibaige. Juk nebuna pasaku liudnomis pabaigomis. Mes dar busim kartu, as tai zinau ir tikiuosi, kad Tu taip pat apie tai pagalvoji. Nes tai dar ne pabaiga ,musu pasaka dar nesibaige...      Visada tave mylesiu    Tavo zukis :*