Kodel kartais elgiames taip spontaniskai? Nepagalvojam ka darom, o poto gailimes? Kaltinu save del to, ka padariau... Bet laiko nebeatsuksi... O viskas galejo buti kitaip... Mums taip gera buvo kartu, sypsena nusviecia veida pagalvojus kokie buvom laimingi vienas kitam tardami zodzius "Myliu Tave". Dabar juos tari kitai, tai kuri pakeite mane tavo glebyje. Asaros kaupiasi vien pagalvojus ,kad Tu dabar su ja, kad jus sedit apsikabine , kaip mes seniau sededavom. Vis susimastau ar bent pagalvoji apie mane ar dar bent kiek tau rupiu... O gal is vis likau tik praeitimi... Ar dar liko vietos man tavo pasaulyje? O taip noreciau grizti atgal. Apkabinti tave ,pabuciuoti ir nebepaleisti , pasakyti, kad labai tave myliu ir atleidziu tau del visko. Aisku ir pati atsiprasyciau del savo klaidu. Juk nera tobulu zmoniu. Bet tu man pats tobuliausias. Niekas man taves neatstos ir niekaip negaliu susitaikyti su mintimi, kad daugiau nebebusim kartu. As gyvenu su vienintele viltim , kad mes vistiek busim kartu. Sirdies kerteleje saugau si savo nora... Ir tikiuosi ,kad musu pasaka dar nesibaige. Juk nebuna pasaku liudnomis pabaigomis. Mes dar busim kartu, as tai zinau ir tikiuosi, kad Tu taip pat apie tai pagalvoji. Nes tai dar ne pabaiga ,musu pasaka dar nesibaige...      Visada tave mylesiu    Tavo zukis :*

Atsisedus prie lango matau pravaziuojancias masinas... Jos skuba pirmyn, neatsigrezia atgal... Tai kodel as gyvenu praeitimi? Kodel viskas lyg suktusi apie praeiti ,apie mano iskentetus dalykus...  Negaliu paleisti ivykiu, kurie skaudina... Stai ir pirmoji asara ant delno... Po jos jauciu antra, trecia ,ketvirta... Ir kas is to... Negi as tokia beviltiska? Skruostai paraude nuo asaru lyg jos griauztu mane is isores... Akys negali sustabdyti riedancio liudesio... Tik sirdis neverkia ji kencia... Tyli ir laiko skausma bandydama uzgozti viska, bandydama viska nuskandinti uzmarstin... Bet tai nepadeda... Ji tarsi tuscia, joje nera tos mazos mergaites, kuri kazkadaise taip nerupestingai zaide , kuriai terupejo linksmybes... Kuri nezinojo, kas yra tikras skausmas. Ji mylejo savo tevelius... Kurie ,deja, dabar nera kartu... Gal tai ir iskaudino ta maza besisypsancia mergaite? Gal todel ji isejo nepalikusi vilties sugrizti? Sirdies kertele ilgisi tos mergaites, laukia, kad ji sugriztu, kad griztu tas juokas, bet kazkas trukdo, o kolkas sirdy labai tamsu... Labai labai tamsu, net baugu...