Mintys

Atsisedus prie lango matau pravaziuojancias masinas... Jos skuba pirmyn, neatsigrezia atgal... Tai kodel as gyvenu praeitimi? Kodel viskas lyg suktusi apie praeiti ,apie mano iskentetus dalykus...  Negaliu paleisti ivykiu, kurie skaudina... Stai ir pirmoji asara ant delno... Po jos jauciu antra, trecia ,ketvirta... Ir kas is to... Negi as tokia beviltiska? Skruostai paraude nuo asaru lyg jos griauztu mane is isores... Akys negali sustabdyti riedancio liudesio... Tik sirdis neverkia ji kencia... Tyli ir laiko skausma bandydama uzgozti viska, bandydama viska nuskandinti uzmarstin... Bet tai nepadeda... Ji tarsi tuscia, joje nera tos mazos mergaites, kuri kazkadaise taip nerupestingai zaide , kuriai terupejo linksmybes... Kuri nezinojo, kas yra tikras skausmas. Ji mylejo savo tevelius... Kurie ,deja, dabar nera kartu... Gal tai ir iskaudino ta maza besisypsancia mergaite? Gal todel ji isejo nepalikusi vilties sugrizti? Sirdies kertele ilgisi tos mergaites, laukia, kad ji sugriztu, kad griztu tas juokas, bet kazkas trukdo, o kolkas sirdy labai tamsu... Labai labai tamsu, net baugu...