Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 15 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter




Vejas Miškas
Vejas Miškas
autoriaus id: 32140
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2009-08-31 21:05
Rašykas nuo: 2008-02-27 20:45
Paliko komentarų: 3
Mėgstamiausiuose: 0
 
Dabar labiausiai išreikšt mano jausmams tikrų šūsnis feministinių minčių.

Eilinį sykį vyrai apsišika. Gerai kad vis dar esu feministė iš prigimties.

Koks vyras šiais laikais laikomas džentelmenu?
-Kuris bučiuojantis išsiima iš burnos cigaretę…


Tiesa šventa.

Žinau tik tiek jog savyje turiu kažkokį nusivylimą. Man nesmagu, nejauku, kažkas sukasi, juda, lyg ir nebesilaiko ant pamato, kurio net nebuvo. Viskas laikina, netikra, apsimesta. Nieko nėra idealaus, kad ir kaip gražiai atrodo tai tik nesamonė. O aš jau buvau bepatikinti, kad vis dėl to būna vyrų. Tačiau.. pajutau, kad feminizmas aukščiausia ir kad šaltis po mažu grįžta pas mane ir tuoj Eglė vėl bus neutrali, užsdarius savo menuose, pasauliuose. Netikėkit niekuo, nebent pavaidinkit kad šiek tiek tikit, bet realiai netikėkit ir gyvensit šaltai, bet ramiai, neapgauti, beto nemalonaus jausmo. Aš nesu apgauta, nes nėra dėl ko. Aš nieko rimto ir nesaugau savyj, bet papartis kažkada žydėjo ir maniau, jog galėsiu jį auginti, bet šiandien jau žinau nupjausiu jį ir nebeprižiūrėsiu jau. Galbūt jis bandys augt, bet iš manęs tegu nesitiki vandens, saulės, trąšų. Aš nebeauginsiu jau tikrai. Vyrai taip nyksta mano akyse, visi taip visi vysta. Nors niekad ir nežydėjo, tačiau..Maniau patikėsiu meilikavimu, žodžių saldžiu žaismu, rankom šiltom laikančiom, akim nors nepasakyčiau kad akim nuoširdžiom. Paparčio akys jau nuo pat pirmo karto man buvo kažkokios įtartinos ir slepiančios kažkokį velniuką, kuris išlindo. Niūru man dabar, nemeluosiu sau. Kažkas vysta, vis dėl to augalas augęs mano viduje, bet neužaugęs ačiū DIEVUI. Šūdinai. Netikėtai ir melancholiškai jaučiuos. Pykčio nesaugau, bet nepasitenkinimo negaliu slėpt. Aš noriu atlygint tuo pačiu, mano prigimtis jau tokia kerštinga. Ir manau vykdysiu tai kas pagal mano prigimtį.



Auginau papartį atrastą per Jonines, šiandien jis pareiškė norą būti atiduotas kitam šeimininkui.

Nusprendžiau nukirst papartį, bet sėkla dar pasiliko ir dar negali būti tuščia, ji bręs

Aš nelaistysiu, netręšiu, spardysiu, nuodysiu, bet nežinau ar kaip nors išnaikinsiu tą užgimusį papartį.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...