Janinės su jausmu. Paparčiui

Juoninės buvo tikrai.
Dabar jau žinau, jau žinau ir naktim.
Jos nešė dvelksmą žavesio. Sapną pavertė viltim.
Naktį šilta buvo mano mėlynom rankom.
Rytas atėjo nelauktas.
Ilgesys atgulė šalimais.
Vienatvė - pyktis šiandien.
Tolumoje žodžiai greiti susipynę.
Žodžiai tavo pavirto į maldą.
Vakarinę maldą savo paparčiui.
Upės ūkuose nūnai sėdėta.
Metalo gabalai šaldė galūnes.
Tu buvai papartis su didžiausiu žiedu mano rastas ir pamestas.
Tikiu, netikiu kartu.
Žydėjo akys mano tarp neprilygstamų pievų gelių.
Senai skridau taip aukštai.
Papartį norėjau parsinešt namo ir pasimerkt.
Bet jis nulūžo ir išmečiau.

DIEVAŽ rytas nelaukiamas man tikrai.