Mano charakteris baisesnis uz pati velnia. Net pati savimi kartais baisiuosi. Man uztenka pamatyti zmogu karta, antra.. na gal dar trecia ir as jau zinosiu, ar as ta zmogu megsiu ir atleisiu visas mazas ( o gal ir didesnes) nieksybes, ar nekesiu, net jei jis ar ji rodytu dideles ir atkaklias pastangas man itikti. Galiu susinervinti ir pykti uz maziausia zodi, o uz netinkama savoka, uz bloga issireiskima, mesta mano pusen. Net klausimas, suformuluotas ne mano haute-couture stiliumi, kelia man pasibaisejima. Tai kaip su manimi gyventi???
O dar svarbesnis klausimas - kaip save pakeisti? Perlipti savo gilius isitikinimus ir elgtis padoriau, labiau toleruoti zmones, priimti kitu nuomone??? Man tai labai svarbu, nes suprantu, kad vien tik zinojimo apie savo blogas savybes neuztenka gerai draugystei palaikyti.