Kuo daugiau nelaimių ar nesėkmių mane ištinka, tuo mažiau dėl jų jaudinuosi. Keista... Bet čia tikriausiai ir yra saldūs patirties vaisiai, kurie nelengvai užsitarnaujami, tačiau tiesiog būtini - pastebėjau, kad daug įdomiau yra bendrauti su žmogumi, mačiusi ir karšto ir šalto, o ne su inkubatoriuje augintu, viksuo patenkintu, plaukiančiu pasroviui ir pripratusiu patenkinti savo kūną penkis o gal net ir daugiau kartų labiau negu dvasią. O juk išmintingas žmous supranta, kas turėtų būti prioritetu, ir nesileidžia valdomas instinktų. Taigi, patirtis + išmintis ir jau gerai. :)