gyveno kartą keistuolis, mintyse. savo makaulėje verdančio pasaulio gerbiamas ir šventas, ne ką keistesnių tvarinių nei mes patys, kūrėjas ir stebėtojas. kvėpuodamas xxi amžiaus tvaiku barškindavo elektroninį savo paties stabuką, lyg kątik pervertą, daug dėmesio reikalaujantį bambuką. guodė pirštais, po kiekvieno beprasmio taško ieškojo jis prasmės. "Kastytis" kablelį padėjo prisidegęs pigią cigaretę paskutiniuoju sveiku degtuku. Po du, net galvas nudegusių, į karstus juk neguldo,  vieną teko išmesti pro balkono langą. O likęs užbaigė sakinį, pabirusiu tašku.. .