gyveno kartą keistuolis, mintyse. savo makaulėje verdančio pasaulio gerbiamas ir šventas, ne ką keistesnių tvarinių nei mes patys, kūrėjas ir stebėtojas. kvėpuodamas xxi amžiaus tvaiku barškindavo elektroninį savo paties stabuką, lyg kątik pervertą, daug dėmesio reikalaujantį bambuką. guodė pirštais, po kiekvieno beprasmio taško ieškojo jis prasmės. "Kastytis" kablelį padėjo prisidegęs pigią cigaretę paskutiniuoju sveiku degtuku. Po du, net galvas nudegusių, į karstus juk neguldo,  vieną teko išmesti pro balkono langą. O likęs užbaigė sakinį, pabirusiu tašku.. .

Smilkstu savo paties ižiebtos ugnies dūmų ir tik dabar suvokiau kiekvieno atbulom žengto į priekį žingsnio prasmę.

Su pagarba ateities mokytojams vieniju alsavimą su vakarykšte šilumą delne. Akimirkai primerkęs vokus nejučia suklijavau jausmą su rakto spynele. Trakšt! – nutipeno pirštas pusvalanžio žingsniu pagal laikrodžio rodylę, darnios dienos penu nešinas. Metas.

Šlamštas. Penkta ryto, o aš dar nebuvau prigulęs. Greičiausiai po poros valandų išgėręs dar vieną puodelį kavos keiksiu mintimis save. Kas, kad nenoriu miego, mano organizmui to reikia, o bent jau ar aš pabandžiau užmigti? Ne. Kvaila šypseną išmetes veidrožiui, nusisuksiu ir suprasiu, kad vėl kalbuosi su savimi. All the tipe... Ir kvailiausia yra tai - kad istorija kartojasi jau tiek kartų, kad aš jau nebepamenu pirmojo monologo.
Tavo šypsena fantastiška! Būtų... Jeigu dešinėje pusėje netrūktų vieno danties.  250ml parudavusio nuo kofeino vandens ir žmogus ne tik judėti greičiau pradeda, bet ir ištinsta. Pradededant pirštų galais ir baigiant viskuo, kas liko. Tai gal pavaišinsi kol neišėjau? Tuoj, kai užtaisysiu, tai išskrisi...
Wake up and smell the coffee, nes rytas jau, Donatai.

Bėgti nelygiu keliu, kuris išsišakoja į daugybę takelių. O tada? Kaip pasakoj pasirinkti savo gyvenimo kelią iš skirtingų jojo baigčių. Neveltui šventasis kryžkelėj sustojo ir pasiliko... Juoda, juoda, naktis juoda, bet neamžina. Muzika.