Perskaičius D.Jazukevičiūtės "Anarchistės išpažintį"

Pirma mintis šovusi į galvą - pagaliau, pagaliau prakalbom apie kūrybingos moters ambicijas ir aistras! Tarp lietuvių rašytojų tik Jurgos Ivanauskaitės knygose dar sutiksi tokį fenomeną. Žinoma, galiu klysti, bet daugiau kuriančios moters vaizdinių nerandu. Gal tik Salomėja Nėris šiek tiek tai nujaučia. D. Jazukevičiūtės moteris labai aistringa, kupina ir meilės ir neapykantos, žmogiška, reali ir kartu iš fantazijų pasaulio... Viskas sutelpa. Kristus, Če Gevara, sapnai, realybė... viskas supinta. Nuodėmės ir atleidimas- viename. Paprastai ir žmogiskai. Nėra svetimų aistrų ar silpnybių. O jau buvom viską pamiršę, sudievinę, iškėlę moters idealą – o čia kasdieniška, net buitiška, su pinigių stygium, neapykanta sau, bet kartu su neapsakomu noru gyventi ir mylėti – moteris, kurioje visos atpažins bent dalelę savęs.
Vyrai romane atsiduria antrame plane. Gal tai ir nekeista, rašytoja juk moteris, bet toli gražu nepalieka vyriškos linijos paskutinės. Nuo Marcinkonių kaimo dieduko iki Lošėjo Maskvoje vyrai tampa ašimi, apie kurią vyniojasi moters gyvenimas. Laisvės ir nepriklausomybės siekimas – labai skambiai pasakyta, bet taip natūraliai siekiama – romane pateikiamas moters akimis. O visgi pripratom matyt didvyriais vyrus...  Nauja ir netikėta, bet galbūt tik tarp lietuvių rašytojų, pasaulinė literatūra tai jau įveikė.
Darbas publicistikoj turi savų minusų – romane jaučiamas „žurnalinis stilius“, bet ar gi tai blogai? Nėra sunkiai suprantamų tarptautinių žodžių tiradų, vadinasi romano herojės jausmai ir ieškojimai daug lengviau prieinami visiems skaitytojams, nepaisant išsilavinimo barjero. Kalbu apie barjerą, nes būtent jį susikuriam pažindami vis „aukštesnę“ ir „aukštesnę“ literatūrą. Tik gaila, kad pamirštame, jog ko gero pačios aukščiausios vertės literatūra yra būtent ta, kuri mus šiandien „užkabina“, sudomina, atveria... Žinoma, klasika visuomet liks klasika, bet kas vertinga šiandien?...
Man Katerinos prototipas padėjo suprasti savasties ieškojimus... Kas žino, kiek tokių kaip aš yra šiandien...