...kai rašau, aš tesu suvokimas. Kartais man patinka būti Virginia, bet tik tada, kai esu išsiblaškiusi, kai bendrauju... Bet dabar, kadangi jau to imamės, norėčiau būti tik suvokimas.
(iš Rašytojos dienoraščio)
Apie:
Virginia Woolf (pilnas vardas Adeline Virginia Woolf. Mergautinė pavardė Stephen) - viena subtiliausių, gryniausių ir savičiausių XX a. rašytojų, išaugusi aristokratiškuose garsaus anglų literatūros kritiko ir istoriko sero Leslie Stepheno namuose, kuriuose pynėsi Viktorijos epochos dvasia bei liberali, intelektualinė atmosfera.
Nuo pat vaikystės Virginia “sirgo” skaitymo manija, tad tėvo noru [su jaunąja seserimi, būsima garsia dailininke Vanessa Bell] mokydamasi name, ji turėjo galimybę kiek geidžianti praleisti turtingoje šeimos bibliotekoje bei bendrauti su tokiais garsiais romanistais, kaip T. Hardy, H. Jamesas.
Po L. Stepheno mirties (1904 m.) šeima persikėlė į Blumsberio rajoną, kur lig pat rašytojos mirties gyvavo vienas įtakingiausių to meto intelektualų ratelis. Juos vienijo ypatingas dėmesys estetiniams išgyvenimams, bendradarbiavimui bei draugystei. Deja, 1941 m. pasipylus nelaimių virtinei (Ispanijos kare žuvo jos mylimiausias sūnėnas, gaisre sudegė šeimos biblioteka, rašytoja gyveno nuolatinėje baimėje dėl nacių okupacijos ..) silpnų nervų V. Woolf neišlaikė ir nusiskandino.
Ir vis dėlto, išgyvenusi 59-nerius metus, V. Woolf pasauliui paliko neišdildomą pėdsaką – daugybę netradicinių, psichologinių romanų, ese, apsakymų, ir, galiausiai, savo dienoraštį. Literatūra buvo vienintelė V. Woolf aistra ir meilė – tai užėmė visą jos laiką ir jėgas.
Pirmuosiuose jos filosofiniuose romanuose (Kelionė į pasaulį, Naktis ir diena) rašytoja pradeda keisti ir griauti šią literatūros formą. Tolimesni romanai (Ponia Dolovej, Bangos) į skaitytojus kalbėjo netradiciškumu, kiekvienas vis savitu pavidalu. Kūriniuose nėra linijinio pasakojimo, charakterių, skurdus išorinis siužetas.
Tobulėdama Woolf iškėlė sau vieną klausimą - kokia turi būti anuomet šiuolaikine vadinta literatūra?. Į šį klausimą ji pati atsakė knygoje Šiuolaikinė literatūra. Prie Virginijos pasiekimų impresionistinėje, poetinėje ir muzikinėje prozoje vertėtų paminėti jos poetinio modernizmo darbus - Kju sodai ir Neparašytas romanas.
Rašytojos kūriniai: Kelionė į pasaulį (The Voyage Out, 1915); Žymė ant sienos (The Mark on the Wall, 1917); Naktis ir diena (Night and Day, 1919); Kju sodai (Kew gardens, 1919); Neparašytas romanas (An Unwritten Novel,1920); Džeikobo kambaryje (Jacob’s Room, 1922); Ponia Dalovej (Mrs. Dalloway, 1925); Į švyturį (To the Lighthouse, 1927); Savas kambarys (A Room of One’s Own, 1929); Bangos (The Waves, 1931); Flašas (Flush, 1933); Metai (The Years, 1937); Trys ginėjos (Three Guineas, 1938); Tarp veiksmų“(Between the Acts , 1941).
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Ponia Delovėj : romanas / iš anglų k. vertė [ir apie aut.: p. 235-237 parašė] V. Tauragienė. - Vilnius : Žaltvykslė, 1994. - 237 p.
Flašas / iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė. - Vilnius : Vaga, 1998. - 157 p.
Savas kambarys : [esė] / iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė. - Vilnius : Charibdė, 1998. - 141 p.
Nuorodos :
http://www.kirjasto.sci.fi/vwoolf.htm
http://ourworld.compuserve.com/homepages/malcolmi/vwframe.htm
www.online-literature.com/virginia_woolf/
