Rašyk
Eilės (70516)
Fantastika (2139)
Esė (1678)
Proza (10206)
Vaikams (2419)
Slam (55)
English (1076)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 22 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Vincas Pietaris

Apie:

Vincas Pietaris gimė 1850 m. spalio 9 d. valstiečių šeimoje, Žiūrių-Gudelių kaime (Vilkaviškio raj.). Nuo 1859 m. rudens porą metų lankė Pilviškių pradžios mokyklą, nuo 1865-ųjų su pertrūkiais (dėl badmečio tėviškėje) - Marijampolės apskrities mokyklą ir Suvalkų berniukų gimnaziją. Ją baigęs, 1870 m. gavo stipendiją studijoms Maskvos universitete. Čia jis mokslų kandidato laipsniu 1875 m. baigė Fizikos ir matematikos studijas ir tais pačiais metais buvo priimtas į Medicinos fakultetą, kurį baigė 1879 m. Tuo pačiu įgijo teisę dirbti apskrities gydytoju arba verstis laisva praktika, tačiau į Lietuvą negrįžo. 1879 m. vasarą jis vedė Mariją Kosovič ir apsigyveno jos tėviškėje Demianske. 1883 m. su šeima persikėlė į Ustiužną (Rusija, Vologdos sritis), kur iki gyvenimo pabaigos dirbo apskrities gydytoju. Mirė 1902 m. spalio 3 d.

Vincas Pietaris lietuvių kultūrinėn atmintin yra patekęs pirmiausia savo istoriniu romanu “Algimantas” - kūriniu, pelniusiu jam pirmojo lietuvių romano autoriaus šlovę, tegu ir gana prieštaringą. Kita V. Pietario kūryba: apsakymai, apysakos, memuarai, pasakų stilizacijos, publicistika - lieka romano šešėlyje. Atitinkamai neapibrėžta ir V. Pietario vieta lietuvių beletristikos raidoje: jis regimas kažkur anuometinės lietuvių prozos paraštėse, šalia kitų lietuvių kaimo buities vaizduotojų, realistų pozityvistų.

Vis dėlto tiek V. Pietario kūrybinis palikimas, tiek ir jo asmuo, esmingai reprezentuojantys kai kuriuos būdingus XIX a. pabaigos lietuvių kultūros bei literatūros raidos ypatumus, nusipelno išskirtinio dėmesio.

V.Pietaris - vienas iš tų XIX a. lietuvių inteligentų, kuriems visą gyvenimą buvo lemta praleisti svetur ir kuriems ne visada pakako ryžto ar talento visomis pajėgomis įsijungti į modernios lietuvių tautos bei jos kultūros formavimo procesą. Tiesiogiai šiame procese jis dalyvavo tik studijuodamas Maskvos universitete: čia, draugų ir bendraminčių ratelyje, jis galėjo toliau kurti lietuvių kultūros puoselėjimo planus. Nors tai buvo ne planai, o greičiau kalbos ir svajonės apie lietuvystę. Kaip teigė vienas iš ratelio narių -  artimiausias V. Pietario bičiulis - J. Basanavičius: „Pasakos iš praeities mūsų tautos, svajonės apie jos šiosdieninius reikalus ir jos likimą - tai buvo kasdieninė tema mūsų pasikalbėjimų, ne kartą - karštų disputų".

V. Pietario vedybos su ruse ortodokse M. Kosovič atitolino jį nuo bičiulių, sukomplikavo santykius su artimaisiais ir ilgam užkirto kelius į tėviškę. Vis dėlto jis nebuvo vien tautinio atgimimo stebėtojas. Rašymas jam, gyvenusiam ir dirbusiam Rusijoje, buvo vienintelė galimybė prisidėti prie tautinio atgimimo ir reabilituotis bičiulių bei artimųjų akyse.

Paskutinįjį savo gyvenimo dešimtmetį V. Pietaris ypač intensyviai reiškėsi lietuvių draudžiamoje spaudoje savo rašiniais bei proza. Tiesa, tyliai, po įvairiais slapyvardžiais užsislėpęs, norėdamas likti neatpažintas ir išties toks likęs - Lietuva apie V. Pietarį sužinojo tik po jo mirties.


Bibliografija:

Lapės gyvenimas ir mirtis : pagal senų žmonių pasakas. - Kaunas : Sakalas, 1996. - 73, [6] p. [kiti leidimai: 1979, 1970, 1958, 1951, 1930]
Algimantas arba lietuviai XIII šimtmetyje : istoriška apysaka, 1904. - Vilnius : Vaga, 1989. - 432 p. [kiti leidimai: 1978, 1948, [1940], 1931, 1904-1906]
Rinktiniai raštai. - Vilnius : Vaga, 1973. - 709, [1] p. [kiti leidimai: 1939-0940, [1921-1922]]
Lotynų kalbos sintaksės konspektas. - Marijampolė, 1932. - 44 p. 
Užkeikta mergelė : sceniška pasaka 4 aktų, 6-ių atidengimų. - Cleveland (Ohio), 1920. - 35 p. 
Kova ties Žalgiriais : istoriška drama 4-se aktuose. - Shenandoah (Pa.), 1906. - 31 p. 
Iš mano atsiminimų. - Chicago (Ill.), 1905. - 301 p. 
Keidoszių Onutė / paraszė Savasis. - [Tilžė : J. Schoenke, 1899]. - 77 p. 
Lietuviai amžių głudumuse. - Tilžė, 1894. - 31 p.


Vertimai į kitas kalbas:

Lapsas mūžs : pēc vecu ļaužu pasakām / Vincs Pietaris ; tulk. T. Rullis. - Rīga : Zinātne, 1993. - 57, [2] p.

V. Pietario daryti vertimai:

Trys pamokslai apie gaspodaryste dėl gaspadoriu sodiecziu / [pamokslai suraszyti pagal Lyskovskio ; iš lenkų kalbos vertė V. Pietaris]. - Bitėnai : P. Nėris [i.e. P. Vileišis], 1894 (Bitėnai : Sp. M. Jankaus). - 63 p.  [kiti leidimai: 1883]
 
Apie V. Pietarį:

Vinco Pietario akiračiai : [monogr.] / Viktoras Katilius. - Vilnius : Vaga, 1992. - 348, [2] p. 

Vincas Pietaris / Gediminas Ilgūnas. - Vilnius : Mokslas, 1987. - 184, [2] p.


Gimė: 1850-10-09
Mirė: 1902-10-03
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 20:25
paNeDeiKa
tu visada atidžiau  tik roja. ..ir labai kukliai viską padarai. ku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-12-18 20:23
paNeDeiKa
nu žinot, pamiršti šitokį kampą. .. torto negaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą