Uldis Bērziņš (gimė 1944 m.) - latvių poetas ir vertėjas. Nors kaip poetas jis debiutavo septintojo dešimtmečio pabaigoje, daugelis jo kūrinių pirmą kartą buvo išspausdinti tik po Sovietų Sąjungos žlugimo. Tik tada jis buvo įvertintas. 1995 metais už poezijos rinktines Vabzdžių žingsniai (1994 m.), Poezija (1995 m.) ir už eilėraščių knygą Laikas (1994 m., bendraautorius Juris Kronbergas) Bērziņš gavo Baltijos Asamblėjos literatūrinę premiją.
Poeto kūrinių moderni stilistika atmeta įprastus mąstymo standartus ir keičia juos metaforiniais pasaulio vaizdiniais. Pasaulio išsakymo problema poetui rūpi labiau nei pasaulio tvarkos aprašinėjimas, poetinė kalba yra ne pasaulio atspindys, o pirmapradė realybė. Bērziņš eilėse, kaip ir mite, kiekvienas daiktas yra vienkartinis. Pasaulis yra toks, kokį jį sukuria kalba.
Rašytojo knygos: Paminklas ožkai (1980); Poetizmas baltarusis (1984); Neįvykę atentatai (1990); Laikas (su Juriu Kronbergu, 1994); Poezija: rinktinė (1995); Dauguvos krantas (1999); Pavogti dviračiai (1999).
Bibliografija:
Vertimas į lietuvių kalbą:
Vabzdžių žingsniai = Kukaiņu soļi : poezija / [sudarė ir vertė Kęstutis Nastopka ; redagavo Lilija Kudirkienė]. - Vilnius : Baltos lankos, 1997. - 307 p.
Nuorodos:
Uldis Bērziņš V.Braziūno vertimuose:
http://vladas.braziunas.net/translations/latvian/
