Šventoji Jėzaus Teresė, nors nutolusi laike per keletą šimtmečių, mūsų amžiaus agresyvaus triukšmo ir skubos varginamam žmogui kalba savo veikla, savo knygomis, savo dvasios gyvenimo patirtimi, visa savo nuostabia asmenybe. Tai drąsi, atkakli kovotoja, mistikė, reformuotoja, talentinga rašytoja.

Tikrasis jos vardas – Teresa de Cepeda y Ahumada, vienuolinis – Jėzaus Teresė. Ji dar vadinama Terese Didžiąja. Gimė 1515 metais kovo 28 d. ir gyveno senosios Kastilijos mieste Aviloje (Ispanija). Mirė 1582 metais spalio 4 d. Vaikystėje troškusi nepaprastų žygių dėl Kristaus (su broliu net bandė pabėgti į arabų kraštus), visą gyvenimą išliko idealistė ir niekada nenustojo žavėjusi subtiliu humoro jausmu. Lygiai kaip įkopusi į kontemplecijos viršūnes nenutraukė aktyvios ir energingos veiklos. Penkiolikmetė atiduota į augustinijonių pensioną, netrukus iš jo pasitraukė, o po poros metų prieš tėvo valią (motina mirė, kai Teresei tebuvo 12 metų ir nuo tada ji savo motiną laikė Mariją) įstojo į Avilos vienuolyną ir 1534 m. davė įžadus.

Karmelio, kaip ir kitų vienuolynų, būklė tuo metu buvo apverktina : klauzūra neprivaloma, drausmė pašlijusi, maldos gyvenimas atšalęs. Teresė ryžosi didžiajai savo misijai – Karmelio reformai. 1562 m., popiežiui Pijui IV leidus, ji įkūrė pirmąjį šv. Juozapo vienuolyną, kurio pagrindas – atsiribojimas nuo išorinio pasaulio, tyla, askezė ir – svarbiausia – vidinė malda, visa tai susiejant su sunkiu, bet džiaugsmingai atliekamu darbu. Tuo pat metu, nuodėmklausių patarimu, parašytos knygos apie jos maldos kelią, pakopas, ypač apie vidinės maldos galią, kurios jai pelnė Bažnyčios Mokytojos titulą ( Gyvenimas, Vienuolynų steigimas, Vidinė pilis, Sielos šauksmas į Dievą, Tobulėjimo kelias ). Tokį įtemptą vidinį ir išorinį gyvenimą, nesuskaičiuojamas keliones vienuolynų reikalais sunkino ir fizinės kančios – atsikartojančios ligos.

Vienuolynų reformos idėjos buvo jos amžininkų sutiktos priešiškai. Jos veiklos neparėmė dalis seserų vienuolių, kunigų, netgi vyskupas, o raštai įteikti inkvizicijai. Teresė dirbo tik palaikoma liepsnojančios meilės ir bendraminčių būrelio, šv. Petro Alkantariečio bei šv. Kryžiaus Jono. Pirmasis įtikino ją vizijų bei ekstazių tikrumu, antrasis tęsė reformas. Tik 1580 metais popiežius Grigalius XIII nutraukė persekiojimus ir pripažino reformuotus vienuolynus kaip atskirą provinciją.
Praėjus vos 40 metų po mirties, 1622 – aisiais, Jėzaus Teresė Avilietė buvo kanonizuota ir kartu su apaštalu Jokūbu paskelbta Ispanijos globėja, o 1678 – aisiais jai suteiktas Bažnyčios Mokytojos titulas.

Bibliografija:

Vida de Santa Teresa de Jesús ( 1562 – 1565 )
Camino de perfección ( 1562 – 1564 )
Libro de las constituciones ( 1563 )
Libro de las fundationes ( 1567 – 1582 )

Vertimai į lietuvių kalbą:
Gyvenimas. Jos pačios aprašytas. / šv. Teresė Avilietė ; [ iš vokiečių kalbos vertė Vynmedžio Šakelė S. M. Augustina O. Galdikaitė OSF ]. – Kaunas : UAB “ Judex ”, 1998 – 343 p.
Vienuolynų steigimas. / šv. Teresė Avilietė ; [ iš vokiečių kalbos vertė Vynmedžio Šakelė – Motina Augustina Ona Galdikaitė FDCJ ]. – Kaunas : Naujasis Amžius, 2004 – 255 p.