Apie:
Švedų rašytoja, novelistė Selma Lagerlöf (Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf) gimė 1858 m. lapkričio 20 d. Morbacka dvare, Švedijoje. Ji buvo penktasis leitenanto E. Gustafo ir E. L. Wallroth malūninko dukros vaikas. Selmos brolis buvo žymus švedų gydytojas ir pastorius Danielis Lagerlöf. Gimus Selmai, buvo pranašaujama, kad ji visą gyvenimą kentės dėl fizinės negalios, liks netekėjusi, tačiau pasieks daug.
Didelė ir turtinga namų biblioteka lėmė ankstyvą rašytojos polinkį literatūrai. Dėl silpnos sveikatos Selma pradėjo mokytis namuose, kur ją mokė mama ir močiutė.
Selma Lagerlöf gimė su įgimta klubo trauma. 1862 m. vasarą ją ištiko staigus abiejų kojų paralyžius. Po kurio laiko liga trumpam pasitraukė, tačiau Selma nebuvo tokia judri kaip kiti vaikai. Būdama keturiolikos ji kurį laiką praleido Stokholme su tėvu, gydydamasi kineziterapijos ligoninėje. Apie šią kelionę ir patirtis ji vėliau rašė atsiminimuose.
1885 m., savarankiškai besimokydama, Selma baigė mokytojų seminariją Stokholme. Pagerėjusi sveikata leido jai dirbti švedų kalbos mokytoja Landskronoje, kur vėliau gavo garbės mokytojos vardą.
Jaunystėje rašė daugiausia patriotinę poeziją, vaizdelius, apsakymus, kurie buvo spausdinami laikraščiuose. 1888 m., palikusi darbovietę, ji visiškai atsidėjo literatūrai.
Nors Lagerlöf visada buvo susijusi su Morbacka, daugelį metų gyveno Falune, sesers Gerdos namuose, kur parašė pačius svarbiausius savo kūrinius. Kai Morbackos dvaras paskendo skolose, Selma nieko negalėjo padaryti.
1890 m. švedų laikraštis „Idun“ paskelbė romano konkursą, kurį laimėjo Selma Lagerlöf.
1891 m. pasirodė jos debiutinis romanas „Sakmė apie Gestą Berlingą“. Tai viena didžiausių Švedijos literatūros klasikų – turtinga ir fantastiška istorija apie kavaleristus ir XIX a. Vermlando gyvenimą. Knyga sulaukė ir prieštaringų kritikų vertinimų. 1900 m. išleista knyga vaikams „Nilso Holgersono nuostabi kelionė po Švediją“, paremta Selmos vaikystės prisiminimais, tėvų pasakomis ir Vermlando sakmėmis.
Selma Lagerlöf buvo pirmoji moteris, kuriai 1904 m. Švedijos akademija skyrė aukso medalį.
Ankstesniais metais ji buvo nominuota Nobelio literatūros premijai keturis kartus, tačiau tuometinis akademijos sekretorius Karlas Davidas af Wirsénas prieštaravo jos kandidatūrai. Vis dėlto 1908 m. dauguma akademijos narių nubalsavo už Selmą Lagerlöf.
1909 m. ji buvo apdovanota Nobelio literatūros premija už „kilnaus idealizmo, turtingos vaizduotės ir poetiškos prozos“ kūrinius.
Ji buvo ir pirmoji bei vienintelė moteris Švedijos akademijoje, taip pat viena iš Karališkosios mokslo draugijos Geteborge narių.
Gavusi ženklią premiją, Selma išpirko tėvo dvarą, o likusius pinigus paaukojo prieglaudai.
1940 m. kovo 7 d. ji pasijuto blogai ir visą savaitę gulėjo be sąmonės. Kovo 16 d., būdama 81 metų, rašytoja mirė nuo smegenų kraujavimo ir plaučių uždegimo. Šį faktą per radiją pranešė žurnalistas Svenas Jeringas. Velykų išvakarėse ji buvo palaidota Östra Ämtervik miestelyje.
1991–2016 m. Selmos Lagerlöf atvaizdas puošė Švedijos dvidešimties kronų banknotą.
Faluno mieste yra Selmos Lagerlöf biblioteka ir jos darbo kambarys su beveik visu autentišku inventoriumi.
Morbackos dvaras išliko iki šių dienų. S. Lagerlöf testamentu savo gimtasis namas virto memorialiniu muziejumi, siūlančiu ekskursijas po rašytojos gimtąjį miestą. Išlikęs ir senasis ūkis, kuriame ji kažkada ūkininkavo.
2022 m. buvo sukurtas dokumentinis serialas „Selma Lagerlöf“.
Selmos Lagerlöf personažai praktiškai amžinai įamžinti Švedijoje: beveik visuose miestuose ir didesniuose kaimuose gausu Nilso ir žąsino atvaizdų, figūrėlių bei paminklų.
Bibliografija (vertimai į lietuvių kalbą)
• Apysakos apie Kristų (1926)
• Dvasios ir žmonės (apysakos, 1929)
• Kristaus rožės legenda ir kiti pasakojimai (1929)
• Peteris Nordas (apysaka, 1930)
• Mažojo Nilso kelionė su laukinėmis žąsimis (1931)
• Padavimas apie Göstą Berlingą (1931)
• Kapų lelija (1933)
• Mergaitė iš Stormyro vienkiemio (novelė, 1937)
• Portugalijos karalius (romanas, 1958 ir 2001)
• Liljekrūnos namai (romanas, 1993)
• Kristaus legendos (1997)
• Liovenšioldų žiedas; Šarlota Liovenšiold; Ana Sverd (romanai, 1999)
• Stebuklingosios Nilso kelionės (3-iasis leid., 2000)
© Alicija Valentukevičiūtė, 2015













