Apie:
Selma Lagerliof (Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf), garsi švedų rašytoja, brandi romanistė, novelistė, gimė 1858 m. lapkričio 20 d. Morbakoje, pietų Švedijoje, nusigyvenusio dvarininko šeimoje. Dėl dažnų negalavimų vaikystę praleido namuose, buvo silpnos sveikatos. Pirmosiomis jos mokytojomis buvo mama ir močiutė. Būsimai rašytojai nepaprastą knygos pasaulį atvėrė namų biblioteka ir vietovės aplinka. 1885 m. S. Lagerliof baigė mokytojų seminariją Stokholme. Dirbo mokytoja Landskrūnoje 1885 – 1895 m. Vėliau pradėjo domėtis rašymu ir jam visiškai atsidėjo. 1904 m. jai skiriamas švedų akademijos aukso medalis, o 1909 m. gruodžio 10 d. – Nobelio literatūros premija. Morbakoje tėvo dvaras tuo metu skendėjo skolose ir gavusi premija atstatė buvusį didingumą. Tiesa, dalį pinigų Selma paaukojo našlaičių prieglaudai.
S. Lagerliof kūrybinį kelią pradėjo rašydama eilėraščius. Kaip ir daugelis šiauriečių menininkų, ji troško eilėmis atskleisti gimtosios šalies grožį. Tačiau netrukus pradėjo rašyti ištisą romanų ciklą, kuris jai atnešė šlovę ir pripažinimą. S. Lagerliof debiutas – Saga apie Gestą Berlingą (1891 m.) – tai buvo esminis lūžis visoje švedų literatūroje. Kūrinys sudarytas iš legendų ciklo ir supintas į gyvenimo prozinį epą. Veikalas žavi originalumu ir pasakojimo naujumu. Po šio kūrinio sekė legendų ciklas, gilaus psichologinio turinio pasakojimai Antikristo stebuklai, Davro legenda. Stebuklingosios Nilso Holgersono kelionės po Švediją – žaismingas pasakojimas apie Švedijos geografiją. Ne viena moksleivių karta šią knygą mokėjo mintinai.
S. Lagerliof mintys parodo aiškią švedų mąstyseną, tradicijas, papročius. Rašytoja priklauso didiesiems pasakotojams - tokiems kaip broliai Grimai ar H.K. Andersenas. Jos kūryba nėra vien analizė, bet ir intuityvizmas. Veikalai išversti į daugiau kaip 50 pasaulio kalbų.
Selma Lagerliof iki gyvenimo pabaigos liko romantikė, humanistė, kovotoja už aukštuosius žmogaus idealus. Rašytoja mirė 1940 m. kovo 16 d.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Apysakos apie Kristų (1926)
Dvasios ir žmonės (apysakos, 1929)
Kristaus rožės legenda ir kiti pasakojimai (1929)
Peteris Nordas (apysaka, 1930)
Mažojo Nilso kelionė su laukinėmis žąsimis (1931)
Padavimas apie Göstą Berlingą (1931)
Kapų lelija (1933)
Mergaitė iš Stormyro vienkiemio (novelė, 1937)
Portugalijos karalius (romanas, 1958 ir 2001)
Liljekrūnos namai (romanas, 1993)
Kristaus legendos (1997)
Liovenšioldų žiedas; Šarlota Liovenšiold; Ana Sverd (romanai, 1999)
Stebuklingosios Nilso kelionės (3–iasis leid., 2000)
