Ronaldas Hubardas (Lafayette Ronald Hubbard) yra žinomas ne tik, kaip rašytojas - fantastas, bet ir Scientologijos sektos įkūrėjas bei ilgametis vadovas. Kiek sunkoka atsekti Hubardo biografiją, kadangi scientologų pateiktos versijos ne visai sutampa su dokumentiniais faktais.
Rašytojas gimė 1911 m. kovo 13 d. Nebraskoje, Amerikos karo laivyno karininko šeimoje. Kaubojai, indėnai, platūs Montanos valstijos laukai, okeano skalaujami krantai, senos šventyklos - toks pasaulis supo jaunąjį Hubardą. Būdamas devyniolikos metų jis nukeliavo milijoną mylių, dienoraštyje žymėdamas aplankytas vietas, užrašydamas kilusias mintis ir sukurtas istorijas. Grįždamas į JAV jaunuolis degė nekantrumu patirti daugiau nuotykių, susipažinti su kitomis šalimis, todėl surengė keturių škunų ekspediciją į Karibų salas. Gerokai vėliau šios kelionės įspūdžiai ir nuotykiai sugulė į popieriaus lapus. Keliaudamas jis susipažino su daugiau kaip dvidešimties skirtingų tautų kultūra, sukūrė nuostabių istorijų - nuotykinių kūrinių, vesternų, detektyvų, mistinių apsakymų.
Baigęs Vudvardo (Woodward) berniukų mokyklą 1930 – aisiais, jis įstojo į Džordžo Vašingtono universitetą, kur mokėsi civilinės inžinerijos. 1931 metais jis buvo išmestas, nes neišlaikė fizikos egzaminų. Vėliau jis teigė esantis atominės fizikos specialistas, tačiau pagal universiteto įrašus, jis teturėjo metų kursą apie atominę ir molekulinę fiziką. Taip pat Hubardas tvirtino, kad turi daktaro laipsnį viename iš Kalifornijos universitetų, tačiau šie faktai vėliau buvo paneigti.
Rašytojas nemažai savo apsakymų ir novelių spausdino bulvariniuose laikraščiuose. Jis gan greitai išgarsėjo kaip mokslinės fantastikos rašytojas. Taip pat rašė vesternus ir nuotykines istorijas. 1938 m. Ronas buvo pakviestas į Holivudą. Studijai Columbia jis parašė filmo Lobių salos paslaptis scenarijų. Tais pačiai metais leidybos magnatas Street and Smith Inc., norėdamas padidinti žurnalo „Astounding Science Fiction“ pardavimo reitingus, ėmė ieškoti naujų autorių. Hubardui taip pat buvo pasiūlyta rašyti šiam žurnalui, tačiau jis griežtai atsisakė. Hubardo netraukė temos apie robotus ir fantastinius mechanizmus. Rašytojas norėjo rašyti apie žmones.
Taigi Hubardo sukurta fantastinė istorija išplėtė mokslinės fantastikos žanro ribas ir pelnė autoriui literatūros aukso amžiaus tėvo vardą. Rašytojas intrigavo skaitytojus atverdamas visiškai naujas fantazijos sritis. 1940 metų birželio mėnesį, Street and Smith Inc., išleido žurnalą „Unknown“ kurio numeryje buvo išspausdintas siaubo trileris Baimė.
1941 metais, prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, Hubardas įstojo į laivyną ir buvo paskirtas į Australiją. Tačiau po kurio laiko jis buvo gražintas namo, kadangi nesutarė su vyresnybe. Nesutarimai su valdžia tęsėsi ir toliau, dėl to jis buvo perkeltas į laivyno mokyklą Floridoje, kur mokėsi povandeninės laivybos. Baigęs mokyklą kurį laiką tarnavo povandeniniuose laivuose, tačiau didžiąją dalį savo tarnybos laiko praleido krante. 1945 metais buvo išleistas į atsargą.
Dauguma Hubardo pasakojimų apie jo tarnybą nesutampa su faktais, užfiksuotais dokumentuose, pavyzdžiui jo užtarnautų medalių ir apdovanojimų skaičius.
1950 metais Hubardas išleido knygą, kurioje padėjo pagrindus diagenikų organizacijoms, iš kurių vėliau atsirado scientologai. Šioje knygoje jis aprašinėjo terapiją, kurios dėka galima išspręsti emocines problemas bei išgydyti įvairias psichines ligas. Knyga tapo hitu, nors sulaukė stiprios kritikos tiek iš fantastų, tiek iš medikų. Amerikos psichologai oficialiai pasisakė prieš knygoje aprašytų metodų taikymą ir paneigė jų efektyvumą. Tačiau pradėjo kurtis organizacijos, dirbančios knygoje aprašytais metodais.
Tuo pat metu rašytojas skandalingai išsiskyrė su savo antrąja žmona, kurią, manoma, vedė, taip ir neišsiskyręs su pirmąja. Antroji žmona taip pat apkaltino jį jų dukros pagrobimu bei smurtavimu namuose.
1952 metais Hubardas knygą išplėtė iki filosofijos, kurią pavadino scientologija. Tais pačiais metais vedė trečią kartą. Su trečiąja žmona jis išgyveno iki mirties ir susilaukė keturių vaikų.
1953 metais Hubardas scientologiją paskelbė religija ir įkūrė pirmąją bažnyčią. Kurį laiką jai vadovavo iš Londono. Tačiau ši bažnyčia susilaukė visuomenės įtarumo. 1977 metais jos veiklą pradėjo tirti FBI. 1978 metais Hubbardas buvo nuteistas už apgavystes Prancūzijoje, jam buvo paskirta bauda bei keturi metai kalėjimo, tačiau rašytojas pradėjo slapstytis.
1982 metais, švęsdamas 50-ąjį gimtadienį, Hubardas sukūrė bestselerį Mūšio laukas - Žemė. Tai didžiausias kada nors parašytas fantastinis romanas, tapęs populiariausia fantastine saga. Pagal kurį buvo sukurtas filmas. Baigęs šį kūrinį Hubardas ėmėsi naujo darbo. Kaip profesionalus rašytojas, pasiekęs ledkalnio viršūnę, jis pateikė skaitytojams satyrinį mokslinės fantastikos kūrinį Misija - Žemė - intensyvaus veiksmo, humoristinių nuotykių, su šiuolaikinės civilizacijos socialiniais komentarais.
Rašytojas mirė 1986 m. sausio 24 d, oficialiai – nuo širdies smūgio, tačiau jo kūnas buvo sudegintas be skrodimo. Įtariama, kad jis buvo nužudytas konkurento, kuris vėliau užėmė jo postą scienotologų bažnyčioje.
Hubardo literatūrinį palikimą sudaro daugiau kaip 200 romanų, novelių, trumpų istorijų ir kūrinių teatrui - tai nuotykiai, vesternai, detektyvai, fantastika ir mokslinė fantastika. Iki 1980 metų pabaigos parduota 40 000 000 šio rašytojo knygų. Hubardo knygos leidžiamos 66 pasaulio šalyse, išverstos į šimtus pasaulio kalbų. Nepublikuoti archyviniai kūriniai ateityje bus pateikti skaitytojams.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Mūšio laukas - Žemė : saga apie 3000 metus : fantastinis romanas. - Kaunas : Tyrai, 1996-1997. - 3 d.
Grobikų planas : fantastinis romanas. - Kaunas : Tyrai, 1997. - 2 d.
Blogio genezė : fantastinis romanas. - Kaunas : Tyrai, 1998. - 347 p.
Vidaus priešas : fantastinis romanas. - Kaunas : Tyrai, 1998. - 348 p.
Visiškas užtemdymas : fantastinis romanas. - Kaunas : Tyrai, ©1999 (Kaunas : Spindulys). - 183 p.
Operacija - "Ateiviai" : fantastinis romanas. - Kaunas : Tyrai, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 295 p.
Baimė : [romanas]. - Vilnius : Raskilta, 2000 (Vilnius : Standartų sp.). - 158 p.
