Laikau savo pareiga Jums priminti,
kad yra žmogus, kuris apie Jus galvoja ir
Jums linki, kad gyvenimas atsisuktų į Jus
savo pačia švelniausiąja puse.
(R. Valseris)
Apie:
Robertas Valseris (Robert Walser) yra vienas paslaptingiausių savo laikotarpio rašytojų. Jis gimė 1878 metų balandžio 15 dieną Bylyje (Biel, Šveicarija). Baigęs vidurinę mokyklą mokėsi bankininkystės. 1896-1905 m. R. Valseris daugiausia gyveno Ciuriche, dirbo komisionieriumi bankuose ir draudimo bendrovėse, taip pat tarnu, knygyno pardavėju ir „padėjėju“. Pirmieji, 1898 m. pasirodę, eilėraščiai atvėrė R. Valseriui duris į Miuncheno ir Berlyno literatūrinius salonus. Savo trimis romanais Broliai Taneriai (Geschwister Tanner, 1907), Padėjėjas (Der Gehülfe, 1908) ir Jakobas fon Guntenas (Jakob von Gunten, 1909) jis pelnė šiokį tokį pripažinimą, tačiau jo nepakako įsitvirtinti Berlyno literatūriniame gyvenime.
1913 m., manydamas, kad jo kaip rašytojo karjera žlugo, R. Valseris grįžo į savo gimtąjį miestą Bylį. Užpakalinėje vieno viešbučio dalyje jis išsinuomojo kambarėlį pastogėje ir, gyvendamas nepaprastai vargingomis sąlygomis, sukūrė didžiąją dalį savo trumpųjų tekstų. Dalis jų buvo išleista: Mažoji proza (Kleine Prosa, 1917), Poeto gyvenimas (Poetenleben, 1918), Šalis jūroje (Seeland, 1920). Svarbiausiu šio kūrybos periodo kūriniu laikomas 1917 m. parašytas apsakymas Pasivaikščiojimas (Der Spaziergang). Tais pačiais metais parašytas romanas Tobold leidėjų nesudomino ir jo rankraštis dingo. 1921 m. pabaigto romano Teodoras rankraštis taip pat neišliko.
Gyvendamas Berne R. Valseris tęsė savo nomadišką „mansardinį“ gyvenimą. Nors jo vardas gan dažnai buvo minimas literatūros žurnaluose ir stambiuose dienraščiuose, dienos šviesą išvydo tik viena R. Valserio knyga – esė rinkinys Rožė (Die Rose, 1925). Daugelis tekstų, tarp kurių ir romanas Plėšikas (Der Räuber), parašytas 1925 m., bet išleistas tik 1972 m., išliko mikrografiniuose juodraščiuose. Iš viso išliko 526 lapai, prirašyti tokiu smulkiu šriftu, kad ilgai buvo manoma, jog tai užšifruoti tekstai. Per paskutiniuosius XX amžiaus 20 metų pavyko šiuos manuskriptus iššifruoti ir išleisti leidinyje iš 6 tomų Pieštukinės paraštės (Aus dem Bleistiftgebiet, 1985-2000).
Dėl psichinės krizės 1929 m. pradžioje R. Valseris pateko į psichiatrinę ligoninę, kurioje jam buvo lemta išbūti visą savo likusį gyvenimą. Nuo 1933 m. jis daugiau neberašė ir dar 24 metus gyveno visiškai užmiršto anoniminio paciento gyvenimą Herisau psichiatrinėje ligininėjė. R. Valseris mirė per 1956 m. Kalėdas, pasivaikščiojimo metu parkritęs į sniegą.
Nors R. Valserį labai gerai vertino tokie autoriai kaip Hermanas Hesė ir Francas Kafka, gyvas būdamas jis pripažinimo nesulaukė. Šiandien R. Valseris yra laikomas vienu iškiliausių XX amžiaus pirmosios pusės vokiečių kalba rašiusių šveicarų rašytojų.
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Padėjėjas : romanas / Robert Walser ; [iš vokiečių kalbos vertė Nida Matiukaitė]. – Vilnius : Pradai, 1999 (Vilnius : "Litimo" sp.). – 231, [3] p.
Jakobas fon Guntenas ; Plėšikas : romanai / Robert Walser ; iš vokiečių kalbos vertė Jurgis Kunčinas. – Vilnius : Vaga, 2001 (Kaunas : Spindulys). – 237, [1] p.
Į lietuvių kalbą išverstų Roberto Valserio kūrinių yra ir dvikalbiame rinkinyje Šveicarų literatūra: rinktiniai tekstai vokiečių ir lietuvių kalbomis (Šiauliai, 2002).
