Percy Shelley (Persis Šelis) gimė 1792 m. rugsėjo 4 d.
Daugelyje Persio Šelio kūrinių atsispindėjo jo radikalūs įsitikinimai. Už religinį tikėjimą išjuokiančio pamfleto, kurį parašė kartu su bendramoksliais, platinimą jis 1811 m. buvo pašalintas iš Oksfordo universiteto. Niekas nenorėjo publikuoti jo ilgos poemos Karalienė Maba, propaguojančios laisvos meilės, respublikonizmo ir vegetarizmo idėjas, todėl 1813 m. Šėlis ją išleido pats.
1811 m. Shelley vedė šešiolikametę Harrietą Westbrook, tačiau paliko ją, įsimylėjęs kitą šešiolikametę – Williamo Godwino dukterį Mary. Būtent jos tėvo kūryba padarė didžiausią įtaką Šėlio pasaulėžiūrai. Percy ir Mary susituokė po Harrietos savižudybės ir 1816 m. vasarą praleido lordo Bairono draugijoje prie Ženevos ežero. 1818 m. jie išvyko į kelionę po Europą. Galiausiai įsikūrė Italijoje, kur Šėlis parašė savo žymiuosius kūrinius: lyrinę poemą Išvaduotasis Prometėjas (1820 m.), eilėraštį Vyturėliui (1820 m.) ir elegiją Adonis (1821 m.) savo mirusio draugo Keatso atminimui. Po metų Šėlis paskendo per audrą prie Italijos krantų apvirtus jo burinei valčiai Ariel.
Jis gyveno tik 29 metus, tačiau savo kūriniais pelnė vieno iš žymiausių anglų poetų šlovę.
