Rašyk
Eilės (72007)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10305)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Omaras Chajamas

Omar Khayyám

Apie:

Apie Omaro Chajamos (Omar Khayyám) gyvenimą sukurta daug legendų ir pasakojimų. Kartais manoma, kad tai buvo ne vienas, o keletas asmenų. Kiti teigia, kad tai buvo vienas asmuo ir jame puikiai derinosi poeto ir mokslininko reputacijos. Visas šio žmogaus arabiškas pavadinimas yra toks: Gijas ad – Dinas Abu – l – Fathas Omaras ibn Ibragimas Haijamas Nišapuris. Žodis „chajamas“ reiškia „palapinių meistras“. Jis buvo mokslininkas - matematikas, astronomas ir filosofas.

Omaras Chajamas gimė Nišapure (Irano rytuose), Horasano provincijoje. Tai didelis XI amžiaus miestas su penkiasdešimt ilgų gatvių ir keletu šimtų tūkstančių gyventojų. Jis buvo aptvertas bokštuota siena ir susijęs su senąja Irano kultūra. Šis miestas garsėjo savo bibliotekomis ir prekyvietėmis. Mieste veikė ne viena tipinė vidurinio ir aukštojo mokslo mokykla.

O. Chajamo tėvas – Ibragimas – amatininkas, turėjo pakankamai išteklių ir leido sūnui mokytis. Vaikas turėjo ypatingą atmintį ir sulaukęs 17 metų buvo gerai išstudijavęs filosofijos mokslus. Vėliau O. Chajamas mokėsi Balacho ir Samarkando mokyklose. Pirmas žinomas jo mokslinis teorinis darbas – Aritmetikos problemos – tai šaknies traukimas iš sveiko teigiamo skaičiaus. Iki mūsų laikų yra išlikęs O. Chajamo matematinis kūrinys – Algebrinis traktatas. Vėliau šio traktato postulatai buvo plėtojami kituose rašytojo darbuose.

Tais laikais mokslininku žmogus galėjo būti tik užsidirbdamas pragyvenimui kitose veiklos srityse. Mokslininkai būdavo tarsi kokie šachų išlaikytiniai ir turėjo dirbti rūmams reikalingą darbą: būti sekretoriais, poetais, gydytojais arba astrologais. Didžiūnai laikė garbe savo rūmų svitoje turėti garsių gydytojų, poetų ir t.t. Pirmuoju Omaro Chajamos mecenatu laikomas Samarkando miesto vyriausias teisėjas Abu Tachiras. Vėliau O. Chajamas pateko į Šamso al Muluko rankas, kuris gyveno Bucharoje, ir iš pagarbos poetą – mokslininką sodindavo šalia savęs.

1074 m. O. Chajamas patenka į sultono Malik – šacho rūmus, kur nuosekliau ir visapusiškiau galėjo atsidėti mokslams ir per dvidešimt metų daug ką nuveikti. Isfahano miestas, kur atsidūrė poetas, priklausė didžiulei Seldžukidsko imperijai. Čia susijo prekybos keliai, klestėjo verslai, netrūko keliautojų. Sultonas puošė miestą, egzotikos teikė jam tekanti vandeninga Zaenderudo upė. Prie rūmų buvo didelis tarnų būrys, daug sultoną ir jo rūmus šlovinančių poetų ir mokslininkų.

Kai valstybės ministru buvo Ni – zam al– Mulukas, Bagdade, Basroje, Nišapure ir kt. įsteigė daug mokslo įstaigų. Kvietė į jas dėstytojais garsius mokslininkus ir filosofus. Vienoje tokių mokyklų dėstė ir knygas leido garsus XI amžiaus filosofas Avicena. Omaras Chajamas buvo pakviestas vadovauti rūmų observatorijai. Sultonas Malik – šachas nupirko naujausius astronomijos įrenginius, laido surinkti geriausius astrologus ir pavedė O. Chajamai sukurti naują kalendorių. Penkis metus buvo tyrinėjamas dangaus kūnų judėjimas ir po to paruoštas tikslus kalendorius, kurį pavadino „Malikšacho metų skaitytuvu“. Kalendorius turėjo 33 metų ciklą, kuris net septyniomis sekundėmis buvo tikslesnis už dabar veikiantį Grigaliaus kalendorių, sukurtą XVI amžiuje (pastarojo metinė paklaida prilygsta 26 sekundėms). O. Chajamos sukurtasis kalendorius su 33 metų ciklu prilyginamas rimtiems moksliniams atradimams. Tačiau tas kalendorius, neaišku dėl kokių priežasčių, liko neįdiegtas ir nepanaudotas.

O. Chajamas buvo artimas sultono žmogus ir vyriausias rūmų astrologas. Jis buvo laikomas talentingu aiškiaregiu ir garsas apie jo ateities spėjimus sklido gana plačiai. 1077 m. O. Chajamas užbaigė didelį matematinį darbą: Euklido knygos įvado sunkumų komentaras. 1880 m. parašė filosofinį kūrinį Traktatas apie gyvenimą ir pareigingumą ir veikalą Atsakymas į tris klausimus. Tuo metu poetas buvo turtingas, jam puikiai klostėsi karjera, be to jis sukūrė įžymiuosius savo ketureilius.

Ramus gyvenimas sultono Malik – šacho dvare O. Chajamai baigėsi 1092 m., kai dėl religinės nesantaikos buvo nužudytas ministras Nizamas ir po mėnesio nunuodytas ir pats šeimininkas. Mieste įsigalėjo baimė, įtarinėjimai, išdavystės, susidorojimai. O. Chajamas pateko į naujųjų šeimininkų nemalonę, smarkiai sumažėjo jo pajamos ir pagaliau observatorija buvo uždaryta.

Po to kurį laiką O. Chajamas gyveno Merve, toliau prognozavo orus sultonui. Dėl savo teisingų aiškiaregysčių įžeidė aukštus musulmoniškojo tikėjimo atstovus, sugedo santykiai su jais. Dėl to O. Chajamai teko išvykti piligrimu į Meką. Ta kelionė buvo ne dėl tikėjimo apeigų, o iš baimės, kad šventikai jo nenužudytų. Senatvėje O. Chajamas tapo irzlus, niekam nebenorėjo perteikti savo žinių.

XI a. po observatorijos uždarimo, dėl valdžios pasikeitimų, Omaras Chajamas atsisakė savo religijos. Apie tai pranešė vienas iš jo nemėgstamų biografų Ibn Al-Kifti. Gyvenimo baigti poetas ir mąstytojas grįžo į gimtąjį Nišapurą ir tik retkarčiais išvykdavo į Bucharą ar Balchą. Tuo laiku jam jau buvo daugiau 70 metų. To laiko raštijoje pažymėta: „O. Chajamas nebuvo linkęs į šeimyninį gyvenimą, dėl to jo palikuonių nebuvo. Visa, kas liko po jo – tai ketureiliai ir filosofiniai raštai.“  Paskutinius 10-15 metų Chajamas nugyveno vienatvėje Nišapuro mieste. Mažai bendravo su žmonėmis. Manoma, kad paskutiniai gyvenimo metai jam buvo sunkūs. Tuo metu jis draugavo tik su knygoms. Kaip praneša Beichaki, paskutinėm savo gyvenimo valandom O. Chajamas skaitė Išsigydimo knygą (aut. Ibn Sinas). Perskaitęs iki Vienatvės ir pilnumos skyriaus, padėjo į tą vietą dantų krapštuką, atsikėlė, pasimeldė ir numirė. Omaras Chajamas mirė savo gimtajame mieste Nišapure. Dėl tikslios jo mirimo datos mokslininkai ginčijasi iki pat šiol. Omaro Chajamo kapas yra Nišapure šalia Machruko mečetės. 1934 m. už jo kūrybos pasaulyje gerbėjų paaukotas lėšas buvo pastatytas obeliskas, iškaltas ketureilis. Dabar ant Omaro Chajamos kapo pastatytas kitas antkapis. Tai vienas gražiausių antkapių Irane. Jį sukūrė Irano menininkas Azargunas.

Keletas svarbesnių biografijos faktų:

~1069 m. gyvendamas Samarkande parašė mokslinį darbą apie algebros uždavinių įrodimus, iki to laiko buvo parašyti tik du tokio tipo kūriniai.
1074 m. įkūrė dižiausiausia astronomijos observatoriją Isfagane.
1079 m. su savo pagalbininkais įvedė kolendorių.


Kūrybos bruožai:

Savo poetine kūryba Omaras Chajamas plėtojo kito garsaus Irano mokslininko Ibn Sinos (Avicenos; 980-1037) sukurtą pesimistinio intelektualaus eilėraščio tradiciją. Omaras Chajamas, iš dailės kartodamas Ibn Siną, sakė:

Aš atvirom akim pasauly gyvenau.
Jo paslaptis, mįsles spėliojau, gvildenau,
Septynias dešimtis dvejus metus galvojau -
Ir supratau: žinau, kad nieko nežinau.

                                (Vertė L. Broga)

Omaras Chajamas padarė išvadą, kad Dievo sukurtas pasaulis apskritai nėra palanki vieta žmogui, ieškančiam laimės, nes laikas, kurį simbolizuoja dangaus skliauto sukimasis, „duoda viską, bet viską ir pasiima“:

Gal bėgo dienos tau lengvai, - bet kas toliau?
Gal visa, ko geidei, gavai, - bet kas toliau?
Gal tu pragyvenai laimingai šimtą metų
Ar du, bet pagalvok blaivai: o kas toliau?


Jei kartą visata paklustų mano rankų,
Nelaukęs nieko, tuoj sugriaučiau šitą dangų
Ir kaip Kūrėjas vėl naujai sutverčiau jį -
Kilnių žmonių jausmams ir lūkesčiams palankų.

                                (Vertė L. Broga)

Žmogus gali daryti tik viena - užmiršti šią būdingą žemiškajam gyvenimui neteisybę ir mėgautis dabarties mirksniais:

Nežinome, deja, ką slepia ateitis.
Naudokis valanda - jos tyko nebūtis.
Skaistveide mano, gerk! Juk daugel daugel amžių
Švies mėnuo danguje, tik mūsų nematys.

                                (Vertė L. Broga)

Vis dėlto neturime pamiršti senosios Irano poezijos esminės ypatybės - poetas nekūrė įvaizdžių grynai savo nuožiūra, bet vartojo jau susiklosčiusią poetinę kalbą, kurią savitai varijuodavo. Turinio lygmeniu tai reiškia, kad poetas kalbėjo ne apie savo subjektyvius jausmus, o tik apie visiems žmonėms būdingus egzistencinius išgyvenimus ir reiškė juos jau žinomais ženklais - simboliais. Vienas tokių išgyvenimų buvo minėtasis skundas dėl laiko tėkmės, abejonės dėl žemiško gyvenimo, vadinasi, ir Dievo sukurto pasaulio prasmingumo.

Mėgavimasis akimirka daugiausia buvo siejamas su vyno gėrimo įvaizdžiu. Kaip žinia, islamo papročiai draudė vartoti svaiginamuosius gėrimus. Taigi geriantis vyną žmogus atsiduria už religijos nustatyto žemiškojo įstatymo, jis tarsi atsiduria aukštesnėje, nežemiškoje sferoje, kur nebegalioja žemiški apribojimai bei papročiai. Šia prasme vyno gėrimas buvo transcendentinių tiesų ir paties Dievo pažinimui prilygstantis įvaizdis, be to, vienas svarbiausių mokymo apie išmintį įvaizdžių. Tai, kas žemiška, ir tai, kas nežemiška, buvo suvokiama ne kaip neturinčios ryšio priešybės (kaip įsivaizduoja šiuolaikinis žmogus), bet kaip susieti dalykai - panašiai taip yra susiję vienas su kitu išorinis ir vidinis, regimasis ir paslėptas, juslinis ir dvasinis klodai. Kūrėjo pažinimas prasideda nuo jo sukurtojo pasaulio pažinimo.


Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Išminties taurė / vertė Linas Broga. - Vilnius : Vaga, 1984. - 151 p.
Ištikimoji naktis ; Rytų meilės lyrika : gazelės, rubajatai, dainos / vertė Linas Broga ir Mykolas Karčiauskas. - Vilnius, 2001
Rubajatai. - Vilnius, 2002 [kiti leidimai: 1972 m., 1998 m.]



Nuorodos:

http://ualgiman.tinklapis.lt/irano_literatura.htm


Gimė: 1048-05-18
Mirė: 1122-03-23
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-23 13:35
Majestas1
nes biografija sujungta is dveju autoriu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-01-30 22:09
Jalaja
Na, rašytojas tai puikus, bet kodėl taip nepagarbiai apie jį: tai Chajama, -os, tai Chajamas, -o? Beje, žmonės neturi ''pavadinimų'', bet turi vardus. Visom keturiom Už Chajamą :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą