Rašyk
Eilės (72023)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Markizas de Sadas

marquis Donatien Alphonse François de Sade

Apie:
Markizas Donatjenas Alfonsas Fransua de Sadas (marquis Donatien Alphonse François de Sade) gimė 1740 metais birželio 2 dieną Paryžiuje. Jis kilęs iš vienos seniausios aristokratų giminės įsikūrusios Provanse.

Dešimties metų markizas de Sadas buvo atiduotas į Liudviko Didžiojo koležą, o keturiolikos įstojo į dragūnų mokyklą. Įgijęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, tarnavo karališkame pulke. Paskui dalyvavo Septynerių metų kare, Vokietijoje pelnė kapitono laipsnį. Po karinės tarnybos, grįžo į Paryžių, 1763 m. gegužės 17 d. Vedė. Po metų susilaukė sūnaus Luji Marija de Sado. Kuris tarnavo leitenantu, vėliau emigravo. Sugrįžęs i Prancuziją tapo graveriu, išleido „Prancūzijos tautos istoriją“, paskui vėl tarnavo kariuomenėje ir 1809 m. Ispanijoje buvo gerilerų nužudytas.

Markizas de Sadas buvo vedes panelę de Montrej, nors jį labiau traukė pastarosios sesuo. Kai jo mylimoji buvo išsiųsta į vienuolyną ir iš nevilties jis ėmė lėbauti. Praėjus keturiems mėnesiams po jungtuvių, markizas buvo uždarytas į Venseno kalėjimą. 1768 m. Kilo skandalas dėl našlės Rozos Keler. Ši istorija tebėra neaiški iki dabar. „Šatlė teisme tarp kitų dokumentų yra policijos protokolas, surašytas pagal gautą kaltinamąją medžiagą apie de Sadą. Jame pranešama, kad Arkej markizas de Sadas peiliuku subadęs moterį, pririšęs ją nuogą prie medžio ir ant kraujuojančių žaizdų pylęs karštą smalką“

Pasibaigus procesui dėl Rozos Keler, markizas de Sadas nuteisiamas antrą kartą. Iš pradžių jis kalėjo Somiūro pilyje, paskui Lione ir Ansizo kalėjime. Po šešių savaičių buvo paleistas. 1772 m. Biržely de Sadui iškeliama dar viena byla. Joje kaltinimų buvo žymiai mažiau nei Keler byloje. Tačiau Ekso parlamentas už akių markizą nuteisė myriop. Nuosprendis buvo panaikintas 1778 m. Prieš antro nuosprendžio paskelbimą de Sadas kartu su savo žmonos seserim pabėgo į Italiją. Vis dėlto širdis jį patraukė arčiau Prancūzijos ir Šamberi jį areštavo policija. 1772 m. gruodžio 8 d. Markizas buvo uždarytas Miolano pilies karceryje. 1773 m. Jaunos žmonos padedamas pabėgo. Apsigyveno Prancuzijoje La Kostos pilyje ir vėl ėmė lėbauti. Gana dažnai de Sadas atvykdavo į Paryžių, ten 1777 m.buvo areštuotas. Iš pradžių buvo įkalintas Venseno kalėjime, vėliau perkeltas į Eksą, kur 1778 m. buvo panaikintas jam skirtas 1772 metų teismo nuosprendis. Po kurio laiko markizą vėl suėmė už ištvirkavimą, uždraudė trejus metus įvažiuoti į Marselį, priteisė sumokėti 50 livrų. Vėliau jį vėl suėmė. Pakeliui iš Ekso į Venseną, kalinys, žmonos padedamas, dar kartą pabėgo.

Po kelių mėnesių markizą vėl areštavo La Kostos pilyje ir įkalino Vensene. Išbuvęs Vensene penkerius metus, 1784 m. jis buvo perkeltas į Bastiliją. Būtent ten jis parašė didžiąją dalį savo kūrinių. 1789 m. jį pasiekė žinia apie bręstančią revoliuciją. Markizas ėmė maištauti. Pro kameros langą tiesiai į gatvę buvo nutiestas paplavų vamzdis. Jis sugalvojo juo pasinaudoti kaip garsintuvu, - šaukė, jog čia žudomi kaliniai ir kad reikia juos išlaisvinti. Be to pro langą mėtė lapelius su kalinių kankinimo aprašymais. Manoma, kad butent jis paskatino Bastilijos puolimą. Ponas de Lonė (Bastilijos administratorius) pareiškė norįs šio kalinio atsikratyti ( tai patvirtina hipotezę, jog de Sadas galėjęs išprovokuoti liepos 14 – osios įvykius). Karaliaus įsakymu liepos 4 d. Jis buvo perkeltas į Šarantono beprotnamį. Laisvę jis atgavo 1790 metų kovo 23 dieną.

Žmona pasitraukusi į vienuolyną m,arkizo nebenorėjo matyti akyse. Ji likusią gyvenimo dalį paaukojo maldai ir 1810 m. liepos 7d. mirė.

Lisvėje de Sadas gyveno dorai, užsidirbdavo savo rašymu. Jo pjesės buvo statomos Paryžiuje, Versalyje. 1793 m. suimtas, matyt dėl pasisakymų prieš mirties bausmę, paleidžiamas 1794 m.
1800 m. liepą markizas de Sadas išleido skandalingą romaną „Zolojė ir du jos bendrai“. Tarp knygos prototipų buvo galima atpažinti Pirmąjį konsulą ir dar įvairių aukštuomenės veikėjų.
Buvo numatyta jo arešto data: 1801 m. kovo 5-oji. Tą dieną de Sadas turėjo įteikti pataisytą „Žiulijetos“ rankraštį savo leidėjui, tačiau leidėjo namuose buvo suimtas,o rankraštis tapo pretekstas areštuoti. Markizas uždaromas Sen Pelaži, paskui perkeliamas į Biseto psichiatrinę ligoninę, kol galiausiai 1803 m. balandžio 27 d. atsiduria Šarantono prieglaudoje. Markizas de Sadas mirė 1814 m. gruodžio 2d., būdamas septynesdešimt penkerių metų. Dvidešimt septynerius savo gyvenimo metus jis praleido vienuolikoje įvairių kalėjimų. Markizas de Sadas rašė: „Galbūt mūsų idėjos per drąsios. Na ir kas? Argi mes neišsikovojome teisės sakyti viską?“

Nuorodos:

„Žiustina“ anglų kalba : http://www.globusz.com/ebooks/Justine/

Kiti kūriniai anglų kalba: http://www.horrormasters.com/Text/a0293.pdf,
http://readytogoebooks.com/FC-P15.html,
http://www.globusz.com/ebooks/120Days/




Bibliografija:

Kūriniai lietuvių kalba:

Filosofija buduare : romanas / iš prancūzų kalbos vertė Stasė Banionytė, Pranas Bieliauskas, Diana Bučiūtė, Vita Malinauskaitė, - Vilnius : Lege artis, 1993, - 174 p.
Meilės nusikaltimai : romanas / Iš prancūzų kalbos vertė V. Malinauskienė, - Vilnius : Lege artis, 1994, - 197 p.



Gimė: 1740-06-02
Mirė: 1814-12-02
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-13 11:23
Begalinė Pasaka
Išmintingas žmogus, mokėjo save pateikti. :) Filosofija apie gamtą patiko, jo liberalumas. Istoriją apie mirštantį kunigą nagrinėjau universitete. Hehe.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-26 18:13
Viva Laisvyte
o! virtuoziskos istvirkybes! biografija ir isvirkybes, kuryba ir istvirkybes! ;]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą