Liudmila Ulickaja (g. 1943 Davlekanove, Baškirijos ASSR). Naujosios literatūros žvaigždė, jos kūrybos naujumą tiksliau būtų įvardyti kaip tradiciją geriausia prasme.
1968 metais baigė Maskvos valstybinio universiteto biologijos fakultetą ir, studijuodama genetikos aspirantūroje, dvejus metus dirbo bendrosios genetikos institute prie SSRS Mokslų akademijos. Dar po poros metų buvo atleista už pogrindinės literatūros skaitymą kartu su kolegomis.
Ulickaja pirmąją savo knygą (Sonečka) išleido 1994 metais ir per dešimtmetį virto pasaulinio lygio literatūros įžymybe - jos proza išversta daugiau negu į 20 pasaulio kalbų.
Bandydami Ulickajos kūrybą įsprausti į „krypties“ ar „stiliaus“ rėmus, kritikai neretai ima painiotis: vadina tai „neosentimentalizmu“ ar „postsentimentalizmu“, tai „antisentimentalizmu“, priskiria jos kūrybą tai „rusiškajai moterų prozai“, tai žydiškajai literatūrai. Aišku viena - kritikai, nors ir labai teigiamai vertina jos kūrybą (1996m. „Medicis“ premija Prancūzijoje ir „Giuseppes Acerbi“ premija Italijoje už apysaką „Sonečka“, „Bookerio“ premija 2001m. už geriausią romaną rusų kalba „Kukockio kazusas“, 2004m. Tarptautinėje Maskvos knygų mugėje pripažinta geriausia metų rašytoja nominacijoje „už didžiausią populiarumą tarp nekomercinių literatūros skaitytojų“), vis dėlto nepastebi svarbiausio dalyko - Ulickaja ne konstruoja tekstą, bet pasakoja tikras istorijas.
Bibliografija
Vertimai į lietuvių kalbą:
Sonečka : apysaka / iš rusų kalbos vertė Rimantas Viedrynaitis - Kaunas : Kitos knygos, 2005 - 114, [2] p.
Kukockio kazusas : [romanas] / vertė Jurgis Gimberis - Kaunas : Jotema, [2006] - 360 p.
