Apie:
Lietuvių poetas, simbolistas. Gimė Mažeikių rajone, Žiogaičiuose, mirė ten pat, palaidotas Viekšnių kapinėse. 1927-1930 m. studijavo Kauno universitete, bendradarbiavo spaudoje, 1929 m. išleido eilėraščių rinkinį Po juodo angelo sparnais.
1929 m. Kaune išleistoje antologijoje Pirmas dešimtmetis, apie save rašė: „Gimiau 20-ame amžiuje. Mokausi gyventi. Už viską labiau nekenčiu robotų. Myliu tuos, kurie manęs nekenčia. Mirti dar nežadu.“ Likimo ironija – rašytojas nuo džiovos mirė nesulaukęs nė 32 metų.
O štai leidinyje Vidurnakčių aikštės, (Vilnius, 1964 m.), galima rasti tokius poeto apie save rašytus žodžius: „Gyvenimas – nepabaigiama dūšios drama. Alkis, ilgesys ir kančios, pavydas, meilė ir neapykanta – mūsų dienų viešpačiai. Jiems meldžiamės, juos keikiame, dėl jų kasdien kryžiuojamės. Netiesa, kad mes moderniškojo pasaulio rankomis daryti robotai! Netiesa, kad miesto triukšmą ir fabrikų staugimą mylime labiau, kaip dūšios skausmą! Netiesa, kad mes technikos stabų vergai! Ne! Mes mokame mylėti, mokame nekęsti… Mokam pro asfalto sienas, vario bokštus ir marmuro statulas drąsiai pažvelgt į svaiginančius tolius. Mes jaučiame pasaulio sielos tragediją. Todėl dažnai mes toki liūdni. Todėl mūsų akys panirsta virpančiuos horizontuos ir mintys skęsta klaikiose bedugnėse. O dūšia? Joj dar daug jaunystės, audrų. Jai pražysta naujos dienos ir nauji pasauliai švinta. Pasauliai šiaurūs. Plieniški. Aštrių fiordų pasauliai. Ir juose mūsų ateities gyvenimas. O gyvenimas – nepabaigiama dūšios drama. Drama, kurią vaidinu nuo pat kūdikystės dienų. Drama, kurią, matyt, reikės vaidinti per visą gyvenimą...“
L. Skabeikos literatūrinė – meninė samprata buvo artima futuristinei. Jo supratimu – žmogaus „kūrybos gelmės glūdi intuicijoj, pasąmonėj, jausmuose, o ne prote“, todėl jo kūryboje ryškiai kontrastuoja pasaulio spalvos, tam tikros dvasinės būsenos, kurios išreiškiamos laužančiomis likimo metaforomis, kitais begalinio pasaulio įvaizdžiais, kuriuos žmogus suvokia savo pasąmone ir intuityviai išreiškia savo kūryboje.
Bibliografija:
Po juodo angelo sparnais : [eilėraščiai]. - Kaunas, 1928. - 31 p.
Vidurnakčių aikštėse. - Vilnius : Vaga, 1964. - 262 p.
